Atostogos pralekia akimirksniu. Trumputė atkarpa nesibaigiančių reikalų distancijoje. Juk skubame ilsėtis, net tinginiaujame pagreitintai, jau pirmą dieną skaičiuojame kiek liko, persekiojami liūdesio, kad viskas tuoj tuoj baigsis… Ironiška, bet didysis atostogų malonumas yra svajojant jų laukti. Kaip išjungti tą negailestingą vidinį chronometrą ir bent dvi savaites, savaitę ar vos kelias dienas gyventi taip, lyg visas laikas tavo ir jo – į valias? Išjungti visus prietaisus ir priekaištus (vėl nepasportavau prieš paplūdimio sezoną, nepasidariau tobulos depiliacijos ar pedikiūro). Nebijoti tingėti ir nieko neveikti. Leisti sau mažytes, o gal kartais ir didesnes nuodėmes (bus ką prisiminti ir apie ką šypsotis mintyse senatvėje). Patikėti vėjui šukuoseną ir duoti saulei margint kūną strazdanom. Vadovautis tobula Scarlett O‘Harra fraze: „Apie tai aš pagalvosiu rytoj“. Savo atostogų metu aš vėdinu smegenis, ilsiuosi nuo daiktų ir žmonių. Tik artimiausiųjų ratas, būtiniausi drabužiai, gurmaniškiausias maistas gomuriui, sielai, akims ir ausims. Laukinis paplūdimys už ryšio zonos ribų leidžia atrasti ryšį su savimi. Tuomet išvėdintos smegenys pažeria genialiai paprastų minčių, kurių, neužrašius į dienoraštį, nebesugaudysi grįžus į įprastų rūpesčių rutiną. Galbūt toptelės tik viena idėja, bet patikėkit, ji bus aukso vertės.

O dabar apie paprastą prabangą. Kokia ji vis dėlto (ne)reali! Kai tobulam komforto jausmui pakanka vos kelių drabužių. Laisva tunika tarnauja kaip suknelė ir naktiniai. Maudymosi kostiumėlis ir skrybėlė tampa tikra įvaizdžio ašimi. Jūros išplautas akmuo su skylute pervertas nušiurusios jūreiviškos virvelės virsta stilingu aksesuaru. Belieka pasitiesti dekį ir pro rausvus saulės akinius stebėti pro akis bėgantį tobulą atostogų kiną.

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2018 liepa