Man kelionės visada reiškia nuotykius. Net jei jos ramios ir lėtos, būtinai nutinka kažkas, ką prisimeni ilgą laiką, parsiveži tarsi suvenyrą. Klajojant atrandi neregėtus kraštus, o neretai ir nematytus, nežinomus savo paties vidinius kampus. Tai kelias į save, išvykus iš įprastos terpės, be pareigų ir kasdienės rutinos primetamų kelio ženklų. Pirmą kartą į tolimą kraštą išvykau vos ketverių. Su palapinėmis, senu automobiliu, į Krymą. Iš ten parsivežtus įspūdžius pamenu iki šiol. Kiekviena kelionė palieka savą antspaudą asmenybės pase. Viena išlaisvina iš baimių ir senų kompleksų. Kita – suteikia jėgų naujam posūkiui ar idėjų kūrybai. Jos mokina, brandina, praplečia akiratį ir vidinį pasaulį. Tad vietoj suvenyrų vertėtų iš kiekvienos kelionės parsivežti po gabalėlį naujojo savęs. Kolekcionuoju tokias akimirkas, veriu tarsi karolius ir mėgaujuosi jomis, kai rutina pasiglemžia į savo pilką glėbį.

Nesu didelė egzotiško etno stiliaus gerbėja. Tačiau nuvykus į tolimus kraštus nejučia imu persikūnyti, matuojuosi kitą vaidmenį, akimirkai tampu kita asmenybe, kuri slepiasi ir išsilaisvina tik keliaudama. Svetimame krašte niekas tavęs nepažįsta, gali prisistatyti kuo nori, kurti visai kitą istoriją. Mada tam itin tinkamas įrankis. Tad nenuostabu, kad tunikos, margi chalatai, kutai ir margaspalviai siuvinėjimai nuolat grįžta į vasarinį garderobą. Kvapai – tikri įspūdžių ir prisiminimų koncentratai. Keli lašai prieskoniais ir citrusais dvelkiančio aromato ilgam išsaugos atminty kelionės akimirkas. Jom sugulus į saugias prisiminimų lentynas vėl grįšiu į realybę su savais žaidimais ir paprastu, bet tuo pačiu magišku kasdienybės žavesiu. O kai norėsis pakeliauti – keliausiu nuostabiais įtraukiančios knygos puslapiais.

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2018 rugpjūtis