Vasara jau beveik baigėsi ir darosi šiek tiek liūdna. Netrukus darganotas ruduo ir ilga kaip šimtmečiai žiema. Bet ir ji, kaip ką tik prabėgusi saulėta vasara, praeis ir vėl kartosis. Vienintelis amžinas dalykas – nuolatinė kaita. Mada, kaip niekas kitas, tai puikiai iliustruoja. Keista, kad suvokdami jos permainingą prigimtį, vis dar sekame kiekvieną pokytį ir stengiamės neatsilikti. Kartais atrodo, jog geriau būtų atsisėsti, kaip prie tekančios upės, ir stebėti pro šalį praplaukiančias sroves. Pro akis nuvilnys ne kartą matyti siluetai, o iš pažiūros nauji bus nunešti tendencijų tėkmės vos spėjus juos pasimatuoti. Kaita ir permaininga įvairovė suteikia įspūdžių ir impulsų. Tačiau šiandien esame įstrigę klastingose pinklėse. Natūralią kaitą užgožė dirbtinė, primesta vartojimo kultūros, technologijų, beprotiško gyvenimo tempo. Mus nuolat atakuoja atsinaujinimo programos ir „virusai“. Kas paseno – keičiama nauju. Jei neatnaujinsi įrangos ar modelio liksi už borto. Tačiau kasdien senstančio (o iš tiesų natūraliai kintančio) kūno taip lengvai neišmesi ir nepakeisi kitu. Kiekvienas randas ar raukšlelė liudija apie mums visiems įgimtą ir vienijantį bruožą – nuolatinę, visagalę kaitą. Puoselėti ar kovoti – du skirtingi keliai atvedantys prie skirtingų rezultatų ir emocinių būsenų. Įdomu stebėti jaunąją kartą, kuri pasidavė nostalgiškoms nuotaikoms ir žavisi tuo, kas buvo madoje prieš 20-30 metų. Jiems tai atrodo tikra, įdomu, autentiška. Daiktai turintys ir pasakojantys istorijas, kurių taip stinga šiandieniniame ekranų plokštumoje mirguliuojančiame gyvenime. Iš praeities prikeltas daiktas, tarsi rankinis stabdis, priverčia bent trumpam pajusti istorijos ir dabarties ryšį. Ir nors laikai nenumaldomai kaičiasi gera matyti šiuolaikinius paauglius, kurie, visai kaip mes savu laiku, klausosi vinilinių plokštelių, per naktis žiūri senus filmus, o atsakymus į svarbiausius klausimus randa ne Google, o pageltusiuose knygų puslapiuose…

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2019 rugpjūtis