„Oi Kastyti, baltalyti, kam žuvytes man vilioji…“ – beveik prieš 100 metų rašė Maironis. O aš nuo mokyklos laikų vis sukau galvą, kas tas „baltalytis“ ir ką čia poetas taip romantiškai apdainuoja… Pagooglinau. Virtualus žodynas išmeta abstraktų atsaką: „baltalytis“ – baltos, šviesios lyties. Baltos, lyg švarus popieriaus lapas. Hm, skamba visai šiuolaikiškai. Šiandieninė mada, lytiškumo prasme, tirpsta, kaip Antarktidos ledo lytys. Žymūs mados namai jau nebeskirsto kolekcijų į vyriškas ir moteriškas, o podiumais paeiliui žengia vaikinai ir merginos. Tiesa, kartais reikia kiek įsitempti, kad atskirtum. Kosmetikos kompanijos taip pat prabyla apie tai, jog neverta žymėti pakuočių „jai“ arba „jam“. Kvepalų pasaulyje tokie prierašai išvis atgyvena. „Kur ritasi pasaulis?“, kraupsta normalūs žmonės. Nejau nebeliks tikrų vyrų ir moterų, o seksualumas nuo šiol turės keistoką poskonį? Ir taip, ir ne. Turime susitaikyti, kad pasaulis kinta ir kiekviena nauja karta atsineša savitą požiūrį į aplinką ir save. Z karta (gimusi 1995 – 2010 m.) nenukrito iš kosmoso, ji gimė mūsų šeimose, augo mūsų puoselėjamose tradicijose, juos sukūrėme mes. Ir vis tik jie – kitokie. Kaip ir mes skyrėmės nuo savo tėvų ar, juo labiau, senelių. Matyti tame amoralumą, o ne unikalumą – kvaila. Pirmasis senatvės požymis – baisėjimasis jaunosios kartos išvaizda. Visi per tai perėjome paauglystėje, kai babytės žegnojosi pamatę ką apsirengę einame į diskoteką. Kitas svarbus momentas – atoveiksmio efektas. XX amžiuje moterys po dalelytę savinosi vyrišką garderobą. Mokslininkų teigimų mumyse persipynę vyriškas ir moteriškas pradai, turime abiejų lyčių bruožų ir vienos jų dominantę. Atėjo laikas, kai į moterišką drabužinę nusitaikė skvarbi vyriškos mados akis. Jus šokiruoja sijonuoti vyrai? Tada pasiskaitykite kokių reakcijų prieš šimtmetį susilaukdavo kelnėtos moterys. Kodėl mums galima, o vyrams, ne? Stereotipai, klišės, etiketės… Visa tai lieka praeityje. 

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2019 spalis