Kartą teko dalyvauti teminiame vakarėlyje, kurio šeimininkai prašė pasipuošti taip, lyg keliautume laiku ir atklystume į draugų baliuką iš tolimos ateities. Mėginti įsivaizduoti save po penkiasdešimties ar šimto metų nebuvo taip jau paprasta. Spintoje kabantys drabužiai akimirksniu tapo pernelyg senamadiški. Nejučia tinkamo įvaizdžio idėjų imi ieškoti fantastiniuose filmuose, kuriuose herojai vilki aptakius triko, o iš galvos styro antenos. Tačiau pabandžius susikurti tokį kostiumą labiau panašėjau į teletabį, nei į viešnią iš ateities. Nenuostabu, kad susirinkusieji sunkiai vieni kitus pažino, nes į vakarėlį atkeliavo iš labai skirtingų ateities scenarijų. Vienas bičiulis lyg mumija įsikuko į terminės folijos plėvelę ir pasakojo, kad kardinaliai kintant klimatui būtent tokia apranga taps mados klyksmu. Tuo tarpu kolegė dizainerė atrodė lyg seksuali tarpgalaktinė rokerė, veidrodiniu šalmu ir balto latekso kombinezonu. Po vakarėlio vis neapleido mintis, kokia gi bus ta ateities mada, su vakarėliais kosminiuose laivuose ir kitose planetose ar liksime čia žemėje ir virtualybėje puošimės nerealiais kostiumais?

Retro futurizmas

Mada nuolat gyvena ateitimi, o tai kas „madinga“ šiandien sukurta dar vakar. Realiu laiku ji tarsi neegzistuoja, nuolat gręžiojasi į praeitį, semiasi iš ten įkvėpimo, grąžina ant podiumų naftalinu prakvipusius tėvų laikų modelius arba bloškia kažkur į šviesmečiais nutolusią ateitį, juk visiems taip maga sužinoti, kas bus toliau. Futuristinių scenarijų būta visokių – pranašiškų, absurdiškų, juokingų ir bauginančių. Tad kirba klausimas, kokiais kostiumais ateities herojus rengia šiuolaikinė mada?Svajos apie tolimą, nepažįstamą ir viliojančią ateitį žmonijos fantaziją audrina ne vieną šimtmetį. Leonardo Da Vincis dar XV-XVI a. sandūroje projektavo ateities mašinas ir kitus inžinerinius įrenginius. Stebėtina, kad dalis jų po daugelio metų virto realybe. Futurizmas, kaip meninės išraiškos forma, į madą įsisuko dar XX a. pradžioje. Prasidėjęs nuo radikalaus praeities tradicijų atmetimo, susižavėjimo industrija bei technologijų galia, ilgainiui ateities modeliavimas evoliucionavo iki hibridiškų virtualių modifikacijų. Viena pirmųjų „ateities“ sukneles ėmė kurti dizainerė-modernistė Sonia Delaunay. Jos ryškiaspalvės, iš atskirų medžiagos atraižų susiūtos tiesaus silueto suknelės priminė vaikščiojančius kubizmo stiliaus paveikslus. 1920-aisiais futurizmas visų pirma buvo siejamas su nusistovėjusių taisyklių laužymu. Tuomet vyravo gana paprasti, elegantiški siluetai, tad novatoriškumas brovėsi asimetrijos, ryškių spalvų ir funkcionalumo forma. Buvo sukurtas vadinamasis „TuTa“ kombinezonas, kuris tapo bene pirmuoju unisex t.y. abiem lytim pritaikytu modeliu. Jo kirpimas buvo itin paprastas, reikalavo nedaug medžiagos ir vos 7 sagų bei diržo, tad nenuostabu, kad kombinezono iškarpos spausdintos laikraščiuose, kas dar labiau išpopuliarino šį rūbą. Vyravo ir tamsusis futurizmas, atsispindėjęs kultiniame to meto filme „Metropolis“, kuriame aktorė Brigitte Helm vilkėjo savotišką metalo plokščių korsetą-šarvus. Kino industrija ženkliai prisidėjo skleidžiant ateities vizijas. Mada šiuo atveju buvo parankus herojų kūrimo įrankis. Antai 1968-aisia pasirodė ikoninis filmas „Barbarella“ su Jane Fonda pagrindiniame vaidmenyje. Vilkėdama seksualius futuristinius kostiumus ji įkūnijo viešnią iš ateities, kurioje Žemėje karaliauja idiliška taika. Šis įvaizdis vėliau tapo kompiuterinių žaidimų herojų prototipu. Septintajame dešimtmetyje futurizmą įkvėpė pirmosios kosminės odisėjos, kurios žymėjo vadinamosios kosminės eros pradžią. Žymūs mados dizaineriai Andre Courreges, Pacco Rabanne, Pierre Cardin buvo pagrindiniai šios stilistikos pilotai nutaikę savo asortimento kursą į tolimąjį XXI a. Jų kolekcijose, įkvėptose raketų bei satelitų dizaino, vyravo aptakūs, astronautiški siluetai derinami su aiškiomis geometrinėmis formomis bei tuomet vyravusios mini mados kirpimais. Viskas buvo baltos arba sidabrinės spalvos, siūta iš tuomet modernių ir novatoriškų medžiagų – latekso ir nailono. Septintojo dešimtmečio dizaineriai tikėjo, kad ateityje įsivyraus visus niveliuojančios uniformos, tokios kaip šiuo periodu pasirodžiusio serialo „Star trek“ veikėjų apranga. Iš esmės taip jie matė mus, gyvenančius dalinai kosminiuose laivuose ar kitose planetose. Tačiau, nors mūsų buityje ir daugėja robotų, apranga pakito ne taip radikaliai. Todėl dabar ši stilistika vadinama retro futurizmu.

Virtuali spinta

Kaip XX a. pradžioje visa ko impulsas buvo modernizmas bei pramonės revoliucija, taip artėjant link XXI a. skaitmenizacija bei internetas formavo naują proveržį, kuris ženkliai pakoregavo ateities vizijas. Besibaigiančio amžiaus nuotaikos buvo persmelktos cyberpunk stilistikos, kompiuterinių žaidimų personažų seksualumo, kuriam būdingos išreikštos pečių linijos, aptakūs, neretai perregimi siluetai. Prisiminkite Luco Bessono mokslinės fantastikos filmą „Penktasis elementas“ (1997 m.), kuriam kostiumus kūrė žymus dizaineris Jeanas Paulis Gaultier. Jame puikiai atsispindi XXI a. pradžios futuristinė estetika bei besiformuojantis žmogaus ir dirbtinio intelekto ryšys.

     Kokias ateities vizijas matome šiandien? Kosminę tematiką nukonkuravo gerokai lengviau pasiekiama virtualybės visata. Šiuolaikinis mados futurizmas siejamas su NFT – skaitmeniniais drabužiais „dėvimais“ virtualioje aplinkoje, interaktyviu turiniu ar aplinka bei sugeneruotais fizinių kūnų avatarais. Kompanijos „The Fabricant“ 2020 m. sukurta vaivorykštinė suknelė tapo pirmuoju oficialiai parduotu mados NFT produktu (9500 USD). Jos kūrėjai paskelbė ir savotišką manifestą, teigdami, jog: „Įžengiame į naują erą, kuri įgalina atitrūkti nuo fizinio pasaulio. Mūsų kūnai transformuojasi į virtualius pavidalus, kuriems aprangą kuria mūsų duomenis analizuojančios sistemos“. Gali skambėti kiek bauginančiai, bet ši ateities vizija jau iš esmės jau tapo realybe. Tad nuostabu, jog neilgai trukus iš paskos žengė ir tokie mega mados ženklai, kaip „Louis Vuitton“, „Burberry“, „Dolce & Gabbana“, „Balmain“ pradėję intensyviai kurti virtualią madą. Neabejotinai prie šio proveržio ženkliai prisidėjo pandemija, privertusi uždaryti fizines parduotuves ir atšaukti visus gyvus mados kolekcijų pristatymus. Alternatyva netruko tapti dominante, bujojančia paralelinėje Metaverse visatoje. Sparčiai populiarėja ir vadinamieji „digital twins“ – realios virtualių dizainų kopijos („Tiffany‘s“ cryptopunk pakabukai, NIKE „Cryptokicks“ sportbačiai ar net žymiosios, brangiausios pasaulyje „HERMES Birkin Bag“ rankinės replika). Ir visa tai vyksta ne tik už jūrų marių. Robertas Kalinkinas ko ne pirmasis Lietuvos dizaineris įkėlęs koją į virtualius podiumus. Skaitmeninio futurizmo vizijas nuostabiai kuria jauna dizainerė Valdemara Jasulaitytė. Ir nors šiuolaikinio žmogaus siekiamybė išmokti gyventi čia ir dabar, panašu, kad ateities projekcijoms bei virtualybei labai sunku atsispirti. 

Dizaineris su dirbtiniu intelektu

AI (angl. artificial intelligence) – žmogaus intelektinius gebėjimus simuliuojančios kompiuterinės programos šiuo metu tampa nauju kūrybiniu įrankiu. Kyla aršios diskusijos, kiek tokioje kūryboje autentikos, tikrumo, kam priklauso autorystė, kuomet kompiuteris sugeneruoja vaizdą iš aibės jau esamų. AI gali imituoti stilių, braižą, techniką ir tuo pačiu kurti ne kopijas, o naujus vizualus, kuriuose persipina déjà vu jausmas ir nauja, kiek trikdanti estetika, atskleidžianti neįprastą žmogiškojo pasaulio išraišką. „Kuriant“, o gal tiksliau būtų sakyti generuojant su AI konkretūs meniniai gebėjimai net nėra būtini, pakanka lakios vaizduotės ir teisingų raktažodžių, kurie suformuoja vadinamąjį “promtą“ virstantį naujai sugeneruotu vaizdu. Dirbtinis intelektas itin sparčiai mokosi ir dar neseniai generuoti keisti, nenormalūs, akiai neįprasti paveikslai įgauna vis realistiškesnį pavidalą. Klaidų ir nukrypimų mažėja, o atskirti tikrą vaizdą nuo sugeneruoto gan sudėtinga.
     Mados pasaulis taip pat gręžiasi į AI. Jau kurį laiką prekiniai ženklai pasitelkia algoritmus siekdami išskaičiuoti labiausiai komerciškai sėkmingus modelius. Tačiau tuo neapsiribojama. 2020 m. menininkas-programuotojas Robbie Barrat dirbtinio intelekto pagalba išanalizavo “Balenciaga“ kolekcijas ir sugeneravo savą galimos kolekcijos versiją. Jis sėkmingai bendradarbiavo ir su “Acne Studios“, kurios kūrybos vadovas Jonny Johansson teigia: “Kurdami kolekciją turime aiškų supratimą, kaip atrodo švarkas ar kelnės, tuo tarpu dirbtinis intelektas to nežino. Jis bando mokytis iš įvairių vaizdų, o tada sukuria savo švarko idėją. Mus pernelyg veikia sukaupta patirtis, stereotipinis mąstymas, o tokie sprendimai iš to išlaisvina, nes galime sukurti modelius tarsi iš paralelinės visatos.“
     Per pastaruosius metus AI akivaizdžiai patobulėjo, kuriamos drabužių bei aksesuarų simuliacijos atrodo itin realistiškos ir tuo pačiu stebina tam tikru kitoniškumu. Ar gali būti, kad ateityje šis kūrybinis metodas nustums dizainerius į antrą planą? Galimai. Tačiau reikia atminti, kad AI tėra įrankis kūrėjo rankose. Tad šiai dienai tai yra nauja priemonė atverianti ko ne beribes galimybes.

Išmanieji drabužiai

          Žmogaus ir technologijų santykis įgauna vis glaudesnį ar net intymesnį charakterį. Dizaineriai glamūrizuoja kiborgišką estetiką apjungdami žmogaus anatomiją ir robotiką. Mechaniniai, kinetiniai ar elektroniniai intarpai drabužio konstrukcijoje, techno / industriniai aksesuarai bei išmanios medžiagos tampa šiuolaikinio futurizmo raiškos formomis. Paryžiaus mados savaitėje buvo pristatyti „Anrealage“ mados namų modeliai, kurie veikiami ultravioletinės šviesos iš baltų virsdavo raštuotais. Jau nebestebina ir prie kūno temperatūros prisitaikantys drabužiai. 2020-aisiais švedų greitosios mados gigantas H&M sukūrė interaktyvų džinsinį švarkelį, kurį pavadino „dėvima meile“ (angl. wearable love). Jame integruotas daviklis, kuris siunčia impulsus dėvinčiajam tuomet, kai jo artimas žmogus apie jį galvoja ir taip per atstumą tarsi jį apkabina. Viskas veikia naudojant į telefoną atsiunčiamą specialią programėlę.

     Šiuolaikinis futurizmas neatsiejamas nuo ekologijos bei tvarumo klausimų. Įsisąmoninta ilgą laiką mados kurta tarša ir perteklinė gamyba, tad ateities vizijos visų pirma siejamos su gamtosauga. Gamta ne tik saugoma, ji pasitelkiama drabužių kūryboje. Formuojasi vadinamoji „bendrakūra“, kurioje mokslo pasiekimai vaidina itin svarbų vaidmenį. Šiuolaikinėje madoje dauguma inovacijų visų pirma atkeliauja iš tekstilės. Šioje srityje vyksta svarbūs pokyčiai ir nauji atradimai, kurie praplečia dizainerių kūrybinę saviraišką. Tekstiliniai pluoštai išgaunami iš pačių įvairiausių augalų bei kitų gamtinių medžiagų. Grybai pasitelkiami bioplastiko gamybai, iš kaktusų ar ananasų lapų kuriama augalinė oda, o iš apelsinų žievelių – aukštos kokybės augalinis šilkas. XX a. tai buvo galima tik įsivaizduoti. Netrūksta ir tarsi iš fantastinio filmo nužengusių technologijų. Antai pernai, mados namai „Coperni“ pristatė neeilinę suknelę, kurią pademonstravo supermodelis Bella Hadid. Ant podiumo ji pasirodė ko ne nuoga ir tuomet jos kūnas buvo išpurkštas baltu skysčiu, akimirksniu virstančiu į trikotažą panašia medžiaga. Kelios korekcijos žirklėmis ir aptaki, minimalistinio stiliaus suknelė įgavo realų, dėvimą pavidalą.

     XXI a. mados futuristai neretai persmelkti distopinių nuotaikų. Tai nestebina, mat šis žanras aktualus ir dabartiniame kine, serialuose. Išgyvename sudėtingą periodą, aiškiai suvokdami mados padarytą žalą bei neišvengiamus klimato pokyčius. Daliai žmonių dabarties tikrovė yra sunkiai priimtina, tad mados siūlomos praeities nostalgijos ar virtualios ateities alternatyvos tampa puikia pabėgimo nuo realybės forma. Tendencijų įvairovė, stulbinantis vintažo pakilimas leidžia pasirinkti, kokio laikmečio estetika atitinka mūsų jauseną ir padeda prisitaikyti prie neramių laikų. Peržvelgus praeities futurizmo vizijas tampa aišku, jog mūsų fantazijos apie ateitį kartais būna labai tolimos nuo realaus scenarijaus. Jos primena vaikystės svajones tapti kosmonautais, kurios retu atveju virsta realybe, bet leidžia bent šiek tiek prisijaukinti bauginančią ir tuo pačiu viliojančią ateitį.   

Straipsnis publikuotas žurnale HAPPY365