Spalio mėnesį pagrindinė mūsų galaktikos influencerė Kim Kardashian pasauliui pristatė savo sensacingą naujieną – jos kuriamo prekės ženklo „Skims“ skirtingų odos atspalvių pakeliančią liemenėlę su… išformuotais dailiais speneliais. Būtent šis, vos kelių centimetrų švelnus kūno lopinėlis jau ne vieną dešimtmetį kaitina puritonų kraują, yra nuolatinių diskusijų ir cenzūros taikinyje. Kim, pratusi būti skandalų ir dėmesio sūkuryje, pajuto aukso gyslą ir nutarė „baubą“ paversti pinigais. Provokuojančiame reklaminiame klipe bibliotekininkės akiniais ir „Nipple Bra“ liemenėle vilkinti naujojo „išradimo“ autorė teigia, jog priešingai nei dėl klimato kaitos nykstantys ledynai, šie speneliai ir karštyje, ir šaltyje išliks kieti ir stangrūs. Liemenėlės iššluotos lyg karštos bandelės. Norint tokią įsigyti teks užsiregistruoti į ilgą laukiančiųjų eilę. Tai paskatino užsiduoti klausimą, kur gi slypi magiška spenelių galia ir paslaptis?

Atrodytų, kas gali būti natūraliau nei kūnas. Ypač krūtinė, kuri bene pirmoji pasitinka mus atėjus į šį pasaulį, leidžia jame pasijusti saugiu ir mylimu. Ir tuo pačiu šis moteriškumo ir motinystės simbolis gali būti itin seksualizuotas, vulgarus ar net prilyginamas pornografiniam turiniui. Tai akivaizdžiai liudija socialinėse medijose įvesta cenzūra ir apribojantis krūtinės vaizdo reglamentas. Dirbtinis intelektas, generuodamas moteriškas figūras, taip pat subtiliai apeina spenelių temą. Tuo tarpu moterys vis garsiau deklaruoja prigimtines teises į savo kūnus ir jų demonstravimą. Ir ši kova tęsiasi jau daugelį matų. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį socialiniuose tinkluose ėmė formuotis aktyvistinis judėjimas „free the nipple“, kurį išprovokavo režisierės Linos Esco sukurtas to paties pavadinimo filmas. Įdomu tai, kad „Instagram“ tiek cenzūruoja savo turinį, kad net pats žodis „spenelis“ trikdo tinklo algoritmus. Todėl veikiausiai grotažymės #freethenipple nerasite. Tačiau judėjimas išplito po visą pasaulį. 2015 m. Adda Smaradottir į socialinį tinklą įkėlusi savo nuotrauką nuoga krūtine komentaruose buvo itin aršiai užsipulta. Tai paskatino masinę jos tautiečių Islandijoje palaikymo akciją – šimtai moterų, tame tarpe ir vyriausybės darbuotojų, skelbė savo apsinuoginusių nuotraukas.

 Mažasis manifestas   

Spenelio „propagandos“ atvejų apstu šiuolaikinėje pop kultūroje. 2000-aisiais rodyto kultinio serialo „Seksas ir miestas“ herojė Samanta vienoje iš serijų draugėms primygtinai rekomendavo išmėginti priklijuojamus speneliu. Serialo herojės savo pavyzdžiu pademonstravo, kaip tokia maža ir, atrodytų, vos pastebima detalė keičia moters savijautą ir varo vyrus iš proto. Tuo tarpu 2003 m. aktorė Angelina Jolie (kuri 2004 m. buvo pripažinta seksualiausia planetos moterimi) ne juokais pasipiktino, išvydusi filmo „Kapų plėšikė Lara Kroft“, kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį, reklaminį plakatą. Buvo retušuoti aptemptą kostiumą vilkinčios herojės speneliai. Vos matomi pikantiški „burbuliukai“ iš esmės keičia vaizdo kontekstą, o pats spenelių „demonizavimas“  daro juos patrauklius įvairioms manipuliacijoms. Šiuo atveju Kim Kardashian idėja yra tiesiog geneali. Patys speneliai nerodomi, tačiau yra apčiuopiami ir akivaizdžiai matomi, taip tapdami savotiška išlaisvinančia moteriškumo manifestacija. Liemenėlės buvo teigiamai sutiktos ir krūties vėžio asociacijos bei šią diagnozę išgyvenusių moterų, kurios minėjo, jog šie apatiniai padeda atgauti moteriškumą mastektomiją patyrusioms moterims. Vis tik naująjį produktą pašiepia feministės, pasisakančios už tikrų, o ne imitacinių spenelių reabilitaciją. Vakaruose pastaruoju metu gaji liemenėlių atsisakymo akcija, kuri paremiama ir moksliniais tyrimais apie šių apatinių žalą moters sveikatai. Moterys vis dažniau jų nebesegi, tad spenelių kontūrai tampa ne tiek šokiruojančia retenybe, kiek šiuolaikinių, emancipuotų moterų ženklu. Tai akivaizdžiai patyriau prieš kelis metus vasarą viešėdama Londone. Tiek „išlaisvintų“ krūtinių ir pro lengvus apdarus pūpsančių spenelių dar nebuvau mačiusi. Vis dėlto labiausiai Kim Kardashian buvo užsipulta klimato aktyvistų, kurie sukritikavo įžymybę dėl spekuliatyvaus ir netgi kiek sarkastiško rimtų ekologinių problemų prilyginimo speneliams ir jų išnaudojimo reklaminiame klipe. Jiems užkliuvo ir netvarios kuriamų liemenėlių medžiagos (neirus poliesteris, microfibra). Numatydama šią reakciją influencerė paskelbė 10% nuo šių liemenėlių pardavimų skirsianti aplinkosaugos organizacijoms.    

Mados ir kūno santykiai

Apranga yra mūsų asmenybės kostiumas. Per drabužius išreiškiame savo charakterį, vertybes, jie tampa mūsų vidaus išraiška arba maskuojančia kauke, kuriamo personažo kostiumu. Mados ir kūno santykiai istorijos tėkmėje buvo itin intymūs ir intensyvūs. Drabužiai iš esmės nieko verti, kol nėra vilkimi, tik tada jie įgauna tikrąjį pavidalą, atsiskleidžia visu grožiu, vaidina savo vaidmenį. Vis dėlto būtent apranga ilgą laiką formavo skirtingų epochų moralines vertybes atitinkančius grožio etalonus. Ir čia ant pjedestalo puikuojasi ne vieną šimtmetį karaliavęs korsetas. Katerinos de Mediči išpopuliarintas dar 1500-aisiais, korsetas ne vienam šimtmečiui įsitvirtino, kaip privalomas moterų atributas. Ir ne tik jų. Korsetai buvo vilkimi ir vyrų, jie tapo svarbia šarvų konstrukcijos dalimi, vėliau naudoti vyriškoms figūros linijoms pabrėžti ir netgi liekninti stotą. Iki pat XX a. pradžios korsetai modeliavo ne tik drabužio konstrukciją, bet ir įmantriai lankstė moters kūno linijas. Prieš pat jų eros pabaigą Secesijos laikotarpiu, korsetų gniaužtai buvo itin stiprūs. Moterims ilgainiui net sunykdavo apatiniai šonkauliai, o kontrastas tarp krūtinės, liemens ir klubų buvo ko ne ekstremalus. Kaspinais ir virvelėmis suveržiami apatiniai pančiojo ne tik moterų figūras, bet ir jų savimonę. Tai buvo laikai, kuomet net ir aukštuomenės moterys įgydavo apribotą išsilavinimą ir neturėjo balsavimo ar kitokių savarankiškumo teisių. Išsilaisvinimas iš korseto stebėtinai sutapo su moterų teisių plėtra, pirmaisiais feminizmo judėjimais. Galiausiai tai buvo prilyginta senamadiškai atgyvenai, kuri, žmonijai žengiant į modernų, industrijos ir progreso varomą XX a., tapo praeities simboliu. Prancūzų dizaineris Paulis Pauret laikomas moterų išlaisvintoju iš korsetų vergijos ir naujų drabužių siluetų pranašu. Tačiau permainingas ir dinamiškas XX a. kiekvieną dešimtmetį pateikdavo savų akibrokštų ir naujų santykio su moters kūnu taisyklių. 1920 m. įsivyrauja jaunystės kultas ir jaunos, tarsi paaugliškos figūros etalonas. Išpopuliarėjęs la garcon (išvertus iš prancūzų „kaip berniukas“) stilius buvo absoliuti priešingybė iki tol korsetų formuotam moteriškumo idealui – smėlio laikrodžio siluetui. Juosmens linija nusileido ties klubais, o krūtinė buvo tiek nesvarbi, kad net sąmoningai maskuota ją perrišant plačiu raiščiu. 1930-1940 m. vėl grįžtama prie klasikinio moteriškumo, krūtinė savo vietoje, santūriai pabrėžta, sukuriami ir pirmieji, šiuolaikinius primenantys, liemenėlių modeliai. Kitaip nei dabar, tada nebuvo priimta viešai aptarinėti krūtinių formų, dydžių ir jų matomumo. Įdomu tai, jog pirmasis spenelių skandalas įvyko dar 1934 m. Holivude. Ir jo sūkuryje atsidūrė visai ne moteris, o žymus to meto aktorius ir širdžių ėdikas Clarkas Gable‘as. Dabar esame įpratę matyti pusnuogius vyrus, ne gana to už lygias teises kovojančios moterys šią vyrų laisvę vaikščioti apnuoginus viršutinę dalį prilygina diskriminacijai. Vis dėlto tokia scena 1934 m. filme „Tai nutiko vieną naktį“ šokiravo žiūrovus. Tais pačiais metais net keturi vyrukai buvo suimti už viešą krūtinių apnuoginimą Coney Island paplūdimyje. Įvykis išprovokavo protestų bangą, kuri privedė prie naujo įstatymo, leidžiančio vyrams viešai apsinuoginti, priėmimo. Viskas iš esmės ėmė keistis po II Pasaulinio karo.

Įkūnytas grožis

Iki 1950-ųjų metų mada niekaip nebuvo siejama su seksualumu. Bent jau apie tai nebuvo kalbama viešai. Grožis ir moteriškumas visomis įmanomomis apraiškomis buvo esminis vertinimo kriterijus ir pagrindinė mados siekiamybė. Pasibaigus II Pasauliniam karui viliojančios moteriškos formos užbūrė mados kūrėjų vaizduote ir jos vartotojų sąmonę. Putli, išreikšta krūtinė, vapsvos liemuo ir apvalūs klubai tapo dominuojančiu etalonu. Kūtinei teko pagrindinis vaidmuo. Tylant karo pabūklam madoje sproginėjo naujų tendencijų „bombos“: pokaryje, taupant audinius, sukonstruojamas seksualiausiais visų laikų bikini maudymosi kostiumėlis (idėja sukirpti keturis plonomis juostelėmis surišamus trikampius 1946 m. kilo prancūzų dizaineriui Louis Reard); Holivudo padangėje sužibus Marilyn Monroe žvaigždei gimsta „seks-bombos“ epitetas; apatinių pramonėje bestseleriu tampa vadinamoji „Bullet-Bra“, smailėjančios formos liemenėlė-kulka, lyg Kupidono strėlė pervėrusi ne vieno to meto vyriškio širdį. Kalbame apie laikus iki plastinių operacijų, kuomet siekiant tobulesnių kūno formų galėjai kliautis tik „išmaniais“ apatiniais. Ir tokių būta. Antai Amerikoje sparčiai išpopuliarėjo pripučiamos liemenėlės, kurios leido reguliuoti krūtinės dydį ir putlumą. Vis dėlto mada XX a. buvo dinamiška ir nesutramdoma. Jokia tendencija neužsibūdavo ilgiau dešimtmečio. Tad 1960-aisiais visuomenės nuostatas ir estetinius kanonus pradėjo purtyti pokario baby-boomerių karta. Jaunimo buvo daug ir jo netenkino senos mados. Vėl įsivyravo jaunystės kultas, paaugliška, laiba, netgi kiek belytė moteriška figūra. Krūtinės linkiai pranyko mini siluetuose ir užleido dėmesį ekstremaliai atidengtoms kojoms. Vis dėlto tai jau buvo seksualinės revoliucijos aušra. Natūralumas, suartėjimas su gamta, laisva, visuomenės normų nevaržoma meilė bei atviras santykis į kūną tapo šios ideologijos, kuriai itin aktyviai prijautė tuometinis hipių judėjimas, esmė. Iš to gimė ir 1970-ųjų mada – ilgi romantiški siluetai, daug sluoksnių ir perregimumo ir… jokių liemenėlių. Kai tai tampa masine tendencija – mažai ką jaudiną ir šokiruoja. Juk būtent draudimai ir apribojimai tampa maišto masalu.

     Dar viena kūną iš dogmų pančių išlaisvinančia mados ikona tapo pop karaliene tituluojama Madonna. Didelė jos karjeros viršūnės atkarpa buvo paženklinta atviro seksualumo, fetišistinių elementų ir paties Jeano Paulio Gaulties sukurto sceninio korseto, kuris tapo ir dizainerio parfumerinės linijos simboliu. Muzikos žvaigždė meistriškai sužaidė klasikiniais, suvaržymą simbolizuojančiais mados atributais ir išlaisvintu, atvirai demonstruojamu seksualumu. Korsetas tapo kūną išryškinančiu ir jį efektingai demonstruojančiu rėmu.      

     Madingas kūno etalonas yra istoriškai besikartojantis kultūrinis konstruktas, tam tikra samprata, kurioje persipina nusistovėję stereotipai, išankstiniai lūkesčiai bei vieni kitų vertinimai. Vis dėlto šiuolaikinė mada stengiasi kratytis šių „idealų“. Vis didesnis dėmesys kreipiamas ne į etalonus, o į įvairovę. Standartus keičia ypatumai, kurie, kaip niekada anksčiau, madingi ir brangiai parduodami. Viskas, kas netobula yra unikalu, autentiška, nepakartojama. O to taip trokšta šiuolaikinis, į individualumą ir išskirtinumą orientuotas vartotojas. Mados industrijoje lyg vėliava mosuojama „pozityvaus kūniškumo“ nuostata. Mados podiumuose vis daugiau apkūnių, neįgalių, skirtingų rasių ir amžiaus modelių. Mada ilgą laiką propagavo toksiškus kūno grožio etalonus, kurie vedė jos sekėjus prie alinančių dietų, anoreksijos, depresijos ir išsekimo. Šiuo metu stengiamasi gražinti džiaugsmą ir sieti madingą aprangą su pozityviomis emocijomis ir gera savijauta. Atviras ir natūralus santykis su kūno tampa to pagrindu.  

Straipsnis spausdintas HAPPY365 žurnale.