Rizikuoju užsitraukti juodą debesį, kaip yra nutikę ne vienam mėginusiam kiek atviriau pasisakyti apie lietuviškos mados kūrėjus ar renginio organizatorius. Lyg apie velionį, galima kalbėti tik gerai arba nieko. Priešingu atveju pasipila lavina kaltinimų kompetencijos stoka, piktybiškumu ar menamu pavydu. Ką gi – tebūnie. Šios apžvalgos tikslas – ne kenkti vieninteliam rimtam lietuviškos mados festivaliui, bet veikiau paskatinti susimąstyti ir imtis veiksmų teigiamų pokyčių link.
Adelė Burokaitė
Atvykus į pirmosios festivalio dienos šou tenka gerokai luktelėti, kol pateksim į pagrindinę salę. Žiūrovų kantrybės testas – jokia naujiena, bet tai leido pajusti susirinkusiųjų nuotaikas, nugirsti ironiškus pokalbius. Akies krašteliu matant pagrindinę salę, išklotą burbuline plėvele, dalis juokavo, supainiojusi datas, nes podiumas dar tik įrenginėjamas. Bet ne, ilgainiui paaiškėjo, jog tai – šių metų scenografijos idėja. Supratau šią mintį kaip aliuziją į apsaugine plėvele karo metu apvyniotus paminklus (šįkart renginys vyko Nacionaliniame taikomosios dailės ir dizaino muziejuje). Tačiau gyvename ne tik karo, bet ir ekologinės katastrofos kontekste, tad toks vienadienis didelio plastiko kiekio panaudojimas abejotinam efektui sukurti nėra įtikinantis, veikiau nuviliantis. Šiųmetis festivalis buvo persmelktas karo Ukrainoje nuotaikomis. Tai nuskambėjo ir renginio pranešime spaudai. Vis tik parama ir solidarumas apsiribojo skambiomis frazėmis, realiai niekaip neprisidedant prie paramos iniciatyvų. O juk buvo galima bent dalį pelno už parduotus bilietus (kurie šiemet kainavo net 30 Eur) skirti, pavyzdžiui, Ukrainos dizaineriams paremti. Neabejoju, kad ir žiūrovų būtų susirinkę daugiau.
Festivalis visų pirma yra jame dalyvaujantys dizaineriai. Renginio ašis – „Mados infekcijos“ iniciatorė ir kūrybinė vadovė Sandra Straukaitė. Kasmetinė renginio metu pristatoma dizainerės kolekcija užduoda toną visam festivaliui. Jaunieji kūrėjai, lyg apšildančios grupės, kurioms tai puiki proga gauti pirmą kūrybos viešinimo „skiepą“ ir tapti nuolatiniais šio festivalio šeimos nariais. Tačiau stebina, kad vis mažiau netolimoje praeityje „infekuotų“ dizainerių nebegrįžta į šį renginį ir jo turinį užpildo vis nauji, kasmet atkrenkami „Mados injekcijos“ laureatai. Ir čia yra kuo džiaugtis.
Lukas Ivanavičius / “The bigger, the better“
Drąsiai tvirtinu, jog turime stiprią lietuviškos mados mokyklą, kuri kasmet išleidžia ne vieną originalaus braižo kūrėją. Formuojasi nauja stipri dizainerių kartą, kuri turi ką pasakyti ir sako tai garsiai, be užuolankų. Lukas Ivanavičius pristatė hiperbolizuotų formų kolekciją, kurioje galima įžvelgti ir socialinių tinklų iškreipto pasaulio kritiką. Pamatysite, Lukas bus kaip jo kolekcijos pavadinimas “The bigger, the better“ (kuo didesnis, tuo geresnis). Inga Skripka savo kolekcijoje šiuolaikiškai integravo tautinį paveldą, savo siluetams pasitelkdama etnografinių audinių replikas. Tuo tarpu Adelės Burokaitės pristatymą galima vadinti manifestu. Užduodama klausima “kas aš?“ ji kūrybiškai interpretuoja tapatybės spektrą balansuojantį tarp sapno ir realybės. Nenoras fiksuotis ties viena savasties išraiška – būdingas Z kartos bruožas. Įvaizdis yra procesas, nuolatinis virsmas ir drąsi asmenybės raiška. Festivalį vainikavo Londone gyvenančio dizainerio Saimono Tartenio šou. Ir tai buvo bomba. Kūrėjas puikiai perteikė tiek dramatiškas aktualijas, tiek ir šiuolaikinių tendencijų pulsą. Pristatymo režisūra, modelių eiliškumas, garso takelis kūrė kolekcijos naratyvą. Kiekvienas modelis vizualiai pasakojo istoriją. Man ši kolekcija kiek priminė vieną ankstyvųjų mados genijaus Alexander McQueen šou “Highland rape“ (1995 m.). Karo kontekste smurto ir estetikos santykis tampa paveikia priemone. Tokios paveikios kolekcijos ant lietuviško mados podiumų jau senokai nebuvo. Saimonas Tartenis vieninetlis pakvietė į savo kolekciją brandesnio amžiaus modelį (kas vakaruose tapę madinga tendencija), tačiau įkvepia ne tik tai. Jo ir Ingos Skripka modeliai inspiruoti autorių močiučių patirčių bei įvaizdžių. Jei Saimono kuriama estetika stipriau paveiki konceptualiai bei emociškai, tai Inga žavi lietuviškų šaknų aktualizavimu, kuris vietomis priminė klasikinius „Chanel“ kostiumėlius.
Saimonas Tartenis
Kas toliau…? Dėl dizainerių ramu. Turime rimtą pamainą, kuriai labai reikia palaikymo, visų pirma įsigyjant, viešinant, remiant jų kūrybą. O dėl festivalio – taip, tai kol kas vienintelė jaunųjų talentų arena ir išties gaila, kad tradiciniu tapęs renginys tiesiog nyksta akyse. Matant silpstantį publikos bei pačių kūrėjų susidomėjimą pokyčiai yra gyvybiškai būtini. Tad šiemetinis festivalio plakatas, nors kalbėjo apie karo nuotaikas, užkodavo paties renginio nerimastingus simptomus – lyg dūmas besisklaidantis logotipas ir remonto darbų juostą primenantis užrašas – SOS „Mados infekcija“.
Nuotraukos – Ramūno Tengurio.
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.
MET GALA – įvykis, kurio laukia visi mados gurmanai. Svarbiausia metų puota, organizuojama „Vogue“ žurnalo redaktorės Annos Wintour, prilyginama mados „Oskarams“. Į ją trokšta patekti visos šou pasaulio žvaigždės, o jų gerbėjai jau išvakarėse būriuojasi renginio prieigose. Praskleiskime šiųmečio renginio užkulisius.
Alessandro Michelle (GUCCI kūrybos vadovas) ir Jaredas Letto
Istorija
Niujorko Metropoliteno muziejuje jau daugiau nei 100 metų yra įsikūręs kostiumo institutas, kurio tikslas yra pristatyti madą, kaip menišką objektą ir archyvuoti vertingus istorinius kostiumus. Kasmet šis institutas surengia įspūdingas temines mados parodas. Gala puotos pradėtos rengti dar 1948 m. Jų sumanytoja – žymi mados asmenybė, Niujorko mados savaitės bei stilingiausių įžymybių sąrašų idėjos autorė Eleonora Lambert. Išskirtinės, uždaros vakarienės palaipsniui virto grandiozinėmis puotomis. Prie to ženkliai prisidėjo tuometė „Vogue“ redaktorė Diana Vreeland. Dabartinė „Vogue“ žurnalo vyriausioji redaktorė ir renginio organizatorė Anna Wintour šiemet teigė, kad kitų metų kviestinių svečių sąrašas bus pradėtas ruošti vos pasibaigus iškilmėms. Tai išduoda kaip ilgai ir preciziškai jam ruošiamasi. Iškilmingų pobūvių tikslas – rinkti lėšas kostiumo institutui (šis išlaikomas privačių rėmėjų bei mecenatų lėšomis), tad visi kviestiniai dalyviai dosniai prisideda prie kilnios labdaringos misijos. Ilgainiui šios puotos įgavo metų vakaro titulą ir papulti į jas tapo kiekvienos žvaigždės siekiamybe.
Tema
Gavus išsvajotą kvietimą visų akys ieško svarbiausios eilutės – aprangos kodo temos, kuri įprastai siejama su tuo metu eksponuojama kostiumo instituto parodos koncepcija. Šiemet paroda ir MET Gala puota buvo skirta Amerikos mados antologijai ir vadinamajam „Gilded age“ (terminas perimtas iš to paties pavadinimo Marko Twaino romano kalbančio apie 1870-90 m. aukso amžių JAV, kuomet klestėjo materializmas, sparčiai vystėsi industrija, sąlygojusi ryškų progreso proveržį bei žymiausių verslo dinastijų užgimimą). Taigi aprangos kodas pareikalavo istorinių žinių ir tuo pačiu šiuolaikinės jų interpretacijos. Užduotis ne iš lengvųjų, tad nenuostabu, kad, kaip ir kasmet, dalis žvaigždžių prašovė pro šalį. Tačiau buvo ir daugybė įdomių pavyzdžių. Tiesa, mano akis užkliuvo už pasikartojančių įvaizdžių. Kad ir seserys Kim bei Kloe Kardashian, abi pasirinkusios aukso spalvos prigludusias sukneles. Gana ženkli dalis svečių užsikabino už Amerikos mados antologijos motyvo ir savo pasirinktais įvaizdžiais interpretavo gerokai platesnį istorinį diapazoną, inspiruojantis ir iš ikoninių XX a. mados fragmentų.
Kim Kardashian sukėlė sensaciją pasidabindama legendine Merilyn Monroe suknele, kuri po šio vakaro buvo pažeista keliose vietose…Kloe Kardashian
Įvaizdžiai
Ne tik pasaulio įžymiesiems maga papulti į MET Gala pobūvį. Ne ką mažesnė konkurencija vyksta ir tarp mados namų bei dizainerių, siūlančių savo originalius, teminiam aprangos kodui pritaikytus modelius. Žvaigždės pradeda bendradarbiavimą su mados kūrėjais gerokai iš anksto. Vyksta idėjos aptarimas, eskizų atranka arba jau sukurto aukštosios mados modelio korekcijos, primatavimai, šukuosenos bei makiažo bandymai, išskirtinių aksesuarų derinimas. Pasirodymas ant raudonojo kilimo išryškina ne tik žvaigždę, bet ir jos įvaizdžio autorių. Mados namai „Gucci“, „Schiaparelli“, „Valentino“, „Burberry“ bei dizaineris Thomas Browne sukūrė bene daugiausiai įvaizdžių šiųmetiniai puotai. Ko ne garsiausiai nuskambėjo išskirtinis Kim Kardashian aprangos pasirinkimas (kuris, beje, kiek nutolo nuo esminės vakaro temos). Vos kelioms valandoms jai buvo paskolinta muziejuje eksponuojama 5 mln. dolerių vertės legendinė Merilyn Monroe suknelė, kurią vilkėdama Holivudo ikona sudainavo žymųjį gimtadienio sveikinimą prezidentui J. F. Kennedy. Tiesa, Kim teko numesti virš 7 kg, ko pasekoje ji susilaukė kritikos dėl žalingo sveikatai elgesio eskalavimo. Tuo tarpu dainininkės Billie Eilish „Gucci“ mados namų kurta suknelė puikiai atspindėjo nurodytą istorinį periodą ir buvo skurta remiantis tvarios mados principais, t.y. naudojant nuo kitų modelių likusias audinių atraižas. Žodis „gilded“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „paauksuotas“, „dengtas auksu“. Tad nenuostabu, kad auksinių motyvų buvo apstu. Modelis ir aktorė Cara Delevingne pasirinko „Dior“ mados namų kurtą aukštosios mados raudoną kelnių kostiumą, kurį vilkėjo ant auksu padengto nuogo kūno. Dar vienas reikšmingas, vis dažniau ant raudono kilimo pasirodantis vakarinio įvaizdžio atributas – juodi akiniai, kurie dermėje su istorinių kostiumų variacijomis, atrodė gana neįprastai. Apibendrinant galima teigti, kad šių metų MET Gala nebuvo itin įspūdinga, bet tuo pačiu, kaip ir kasmet, įkvėpė su nekantrumu laukti kitų metų puotos.
Kai kurie puotos svečiai apsirengė lyg susitarę…
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.
Mados ir simbolikos ryšys – senas, kaip pati aprangos istorija. Simboliai žymėjo visuomeninį statusą, profesiją, amžių ar šeimyninę padėtį. Tai ne tik universali, plačiai suprantama ženklų kalba, kurią žmonija įgudo efektyviai išnaudoti, bet ir įtaigi manipuliacijų priemonė.
Vėliavą į rankas
Patriotinė stilistika – Antrojo pasaulinio karo metų padarinys, kurio pėdsakus galima atsekti dar Prancūzijos revoliucijos laikais. Karo metais, kaip pasipriešinimą nacistinės Vokietijos agresijai, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV bei kitų valstybių pilietės naudojo madą ir rinkosi savo šalies vėliavos spalvų derinius (dominavo raudona, mėlyna ir balta), kurie palaikė kovingą dvasią. Vėliavos spalvų simbolika ir užrašo galia – įtaigūs mados arsenalo ginklai, padedantys išreikšti poziciją ir vienytis. Karas Ukrainoje vėl aktualizavo madą, kaip lengvai pasiekiamą, vizualią manifesto priemonę. Socialinių tinklų srautas mirga Ukrainos vėliavos deriniais (“blue yellow is the new black“, skelbia įtakingų mados žurnalų antraštės). Kartais tai sugraudina iki ašarų, o kai kada atrodo erzinančiai spekuliatyvu ir savanaudiška. Dizaineriai aktyviai integruoja mėlynai geltonus derinius naujausiose rudens/žiemos kolekcijose. Šie, tikėtina, sukurti paskutinę akimirką, reaguojant į karinę situaciją bei visuomenės spaudimą. Visi kviestiniai BALENCIAGA šou svečiai (tame tarpe milijonines auditorijas turintys influenceriai) po pristatymo išėjo su ukrainiečių vėliavos marškinėliais. Skamba ciniškai, bet palaikyti Ukrainą tapo madinga net nežinančių kur randasi ši šalis tarpe. Ir gerai, tik svarbiausia, kad tai neapsiribotų vien paviršine estetika. Šiuolaikinė mada išsiilgusi prasmės jausmo, kurį bent dalinai patenkina pelno už parduotus modelius aukojimas barbariškai užpultai Ukrainai bei Rusijos rinkos boikotas. Ir šia prasme mada ne tik atspindi visuomenės aktualijas, bet ir vienija pasaulį.
BALENCIAGA FW 22/23BALENCIAGA publika buvo apdovanota Ukrainos vėliavos marškinėliais
Duoki ženklą!
Rusijos agresija ir karas Ukrainoje formuoja naujus simbolius, kurie tampa patogiais įrankiais manipuliacijoms. Visų pirma dėmesį patraukia naujoji rusiška „zvastika“ – Z raidė simbolizuojanti sutrumpintą šūkį „už pergalę“ (за победy) bei žyminti Vakarus (Запад) kaip pagrindinį taikinį. Naujasis ženklas agresoriaus komunikacijoje prigijo žaibiškai. Lengvai atpažįstamu simboliu puikuojasi Rusijos atletai, vaikai ir senoliai gyva grandine formuoja Z siluetus dronų nuotraukoms ir pan. Mados bendruomenė aršiai pasmerkė rusiškojo ELLE kovo numerio viršelį, kurio pagrindinė antraštė skambėjo taip: “Поколение Z – make the world great again“ (išvertus „Z karta – paverskime pasaulį vėl didingu“). Žinoma, žurnalo viršelis buvo sukurtas anksčiau nei prasidėjo karas (beje ELLE bei kiti žymūs tarptautiniai mados žurnalai nusprendė trauktis iš Rusijos rinkos), tačiau antraštė mininti Z kartą privertė susimąstyti apie žodžių žaismą ir naujai gimstančias prasmes. Ar galėsime ir toliau dabartinį jaunimą vadinti Z karta? Juk susiformavusios neigiamos Z raidės asociacijos taip paprastai neišnyks. Jaunoji generacija apie karą sužino iš TikTok’o, beje gana aktyviai “šviečiančio“ jaunuomenę jiems suprantama kalba ir forma. Sparčiai auganti ir vis labiau įsitvirtinanti visuomenės grupė ilgainiui formuos ateities paveikslą. Todėl tokia konotacija su pastarojo laiko aktualijomis išties pavojinga, o Rusijos atveju net programuojanti. Sociologai studijuojantys kartas pradžioje siūlė šią amžiaus grupę vadinti I-Generation (logiškai siejant su neabejotina “Apple“ technologijų įtaka jaunimui) arba Post-Millenials. Šiandieniniame kontekste tai skamba gerokai tiksliau ir priimtiniau.
ELLE RU 2022 kovo numeris
Simbolinis žymėjimas, kurį aktyviai išnaudoja agresoriai bei jų propaganda – klastingas dalykas, pasąmonėje formuojantis naujas asociatyvias jungtis. Todėl labai svarbu aiškiai atsiriboti nuo pavojingų paralelių. Bet kokie “sutapimai“ šiandien nebeatrodo atsitiktiniai ir siunčia aiškią žinutę. Daug diskusijų sukėlė ir prestižinio prabangos prekių ženklo „Louis Vuitton“ juvelyrikos reklaminėje kampanija. Z motyvus primenančia L ir V raidžių kombinacija puoštos apyrankės sukurtos daugiau nei prieš metus, bet „Instagram“ sraute nuotraukos pasirodė jau karo įkarštyje. Glamūrizuota Z simbolika sukėlė vartotojų pasipiktinimą. Buvo prisiminta ir gana pasyvi šio ženklo pozicija traukimosi iš Rusijos rinkos klausimu. Vartotojų sąmoningumas ir vertybinis stuburas karo kontekste akivaizdžiai sustiprėjo. Svarbu, kad tai taptų ilgalaike tendencija, o ne trumpalaike mada.
Uniforma
Karas ir mada. Atrodytų du absoliučiai skirtingi poliai. Ir vis tik, dėl nuolatinio aprangos sąlyčio su žmogumi, ilgainiui išsivystė tam tikras santykis. XX a. karai paskatino moterų emancipaciją ir jų aprangos “vyriškėjimą“, buvo adaptuotos darbo uniformos, kelnės tapo norma, moterys sau pritaikė į frontą išėjusių vyrų drabužius (iš čia stipri pečių linija sukurianti galios įspūdį). Pokario laikotarpiu militaristinis stilius per karo veteranų aprangą persismelkė į kasdienę madą (kamufliažas, kerzai, milinių interpretacijos, etc.). Mada – visuomenės veidrodis ir akylesnė akis pastebės, kad kaskart pasaulyje įsiplieskus kariniams konfliktams, neramumams, globalioms grėsmėms ir krizėms dizaineriai imasi militaristinio stiliaus interpretacijų. Jų buvo gausu per praeitus porą metų (prisiminkime, juk ir pandemija buvo lyginama su karo stoviu), aktualumas neblės ir ateinantį sezoną. Uniforma – ko ne labiausiai unifikuojantis aprangos elementas, turintis aiškią ženklų sistemą ir įpareigojantis ją vilkintį elgtis pagal tam tikras taisykles bei nuostatas. Militaristinio stiliaus užuominos šiandieninėje madoje kaip niekad aktualios. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo ryškiu Vakarų pasaulio lyderiu. Jo retorika, elgesys ir įvaizdis formuoja naują politikos herojaus įvaizdį ir užkelia kartelę kitų šalių politikams. Juokaujama, kad šiandien jis – geidžiamiausias prezidentas, kurį neabejotinai išrinktų net JAV rinkėjai. Pasaulio žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga jo vaizdo įrašais bei nuotraukomis vilkint chaki marškinėlius bei armijos stiliaus kelnes (tai vadinamasis „war-room“ arba karinio štabo įvaizdis). Taip V. Zelenskis siunčia žinutę, kad pats asmeniškai aktyviai dalyvauja krašto gynyboje, neiškelia savęs aukščiau kitų komandos narių ir savo tautiečiams kuria patikimo, drąsaus vado įspūdį. Panašu, kad šiuo atveju Ukraina ėmė diktuoti madas ir net Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (turintis šimtus tobulai sukirptų kostiumų ir net atostogų pabrėžtinai elegantiškas ir tvarkingas) neatsispyrė pagundai pasipuikuoti kelių dienų barzda bei specialiųjų oro operacijų būrio emblema pažymėtu džemperiu. Neformali fotografo Sozig de la Moisonire nuotrauka akimirksniu paplito socialinėje medijoje. Eiliniams prancūzams šis pokytis patiko, tačiau tuo pat metu žiniasklaidą užliejo priekaištų ir klausimų lavina – ar Macronas kopijuoja Zelenskį? Toks jo įvaizdžio akibrokštas sukėlė diskusijas apie šlubuojančius prezidento reitingus ir paviršutinišką simuliaciją siekiant pagerinti asmeninį įvaizdį.
Manifestas
Mada ir įvaizdis – įtaigi bei akivaizdi manifesto forma. XX a. pradžioje vienos pirmųjų tai išnaudojo sufražistės. Kovotojos už moterų teises aprangą pasitelkė savo idėjų sklaidai. Galima sakyti, kad jos buvo vienos pirmųjų marškinėlių su užrašais pradininkių (pagal to meto madą buvo naudojamos baltos prijuostės, kurios tapo puikia transparanto alternatyva). Įspūdžiui sustiprinti sufražistės pasitelkė ir jau aptartą spalvų simboliką susikurdamos savo idėjinio judėjimo vėliavą, kurioje violetinė spalva simbolizavo orumą, balta – grynumą, o žalia – viltį. Simbolinių spalvų kaspinų kokarda ilgainiui tapo ir vėliau išpopuliarėjusių agitacinių ženklelių prototipu. Manifesto galią aprangoje puikiai suprato ir XX a. antros pusės subkultūros. Protesto dvasia aršiai reiškėsi pankų pamėgtuose marškinėliuose su užrašais. Šiandien net įprastomis aplinkybėmis nepadorus posakis gali akimirksniu tapti vienijančiu šūkiu. Kaip nutiko su bebaimių Ukrainos pasienio kareivių radijo ryšiu ištarta fraze, nurodančia rusų karininiam laivui aiškią kryptį. Atsakymas į grasinimą susidoroti žaibiškai tapo simboline šio karo grotažyme, kuri telkia interneto partizanus jų informacinėje kovoje socialiniuose tinkluose. Nenuostabu, kad užrašas be jokios cenzūros kartojamas žiniasklaidoje, puošia patriotinius marškinėlius ir jau tapo į istoriją įrašytu simboliu.
Straipsnis publikuotas MOTERS žurnale 2022 gegužės nr.
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.
17-3938 VERY PERI – toks pilnas 2022 m. spalvos kodas ir pavadinimas. Kasmet PANTONE institutas analizuoja pasaulio įvykius, globalias tendencijas ir nustato madingas spalvas ateinantiems metams. Yra atrenkamos ištisos teminės paletės ir spalva, kuri kartojasi jose, tikėtina, tampa metų nominante. 2021-aisiais turėjome kiek retesnę išimtį ir net dvi metų spalvas – geltoną bei pilką. Bipoliškas koloritas turėjo savo aiškią simboliką su pandemija susigyvenančiam pasauliui. Tačiau metai baigėsi ir norisi pasvarstyti, ką mums žada 2022-ieji ir kokios žinutės užkoduotos švelniai violetiniame atspalvyje.
Pradžiai apie pavadinimą, nes bet kokį dalyka pradedu studijuoti nuo žodyno (neretai pateikiančio labai tikslias ir intriguojančias pirmines reikšmes). Ką reiškia šis į tiesmuką rimą sujungtas darinys „very peri“? Pirmoji junginio dalis nekelia klausimų ir signalizuoja apie kažką itin išreikšto, užaštrinto arba paprasčiau tariant „labai“. O štai PERI nuteikia mįslingai. Pirmą kartą išgirdus man prieš akis iškilo atlikėja Katty Perry, kuri, beje, savu laiku labai mėgo šį atspalvį. Tačiau viskas gerokai kebliau. Peri gali būti siejama su senovės Persų mitologine būtybe, superžmogumi, kuris iš pirmo žvilgsnio yra blogio įsikūnijimas, tačiau ilgainiui atsiskleidžia, kaip geras ir maloningas džinas arba fėja. Ši mistinė simbolika gali sietis su ateinančių metų spalvoje užkoduotu tikėjimu žmonija ir atsigręžimu į gėrį, visų pirma imantis planetos gelbėjimo misijos. Kita „peri“ reikšmė taip pat ne mažiau aktuali kalbant apie vyraujančias tendencijas. Peri – žodžio „periferija“ trumpinys, kuris, šiuo atveju, simbolizuotų mažas bendruomenes ir nuo mega centrų pavargusią visuomenę. Tendencija prasidėjo gerokai ankčiau, bet, panašu, įgauna pagreitį. Vertinama tai, kas gaminama lokaliose, nedidelėse artelėse, studijose, vis labiau grįžta rankų darbo vertė. Mados fotosesijos keliasi iš didmiesčių centrų į priemiesčius, provinciją, arčiau paprasto, glamūro nepaliesto gyvenimo. Sujungus abi paslaptingo žodelyčio „peri“ reikšmes ima dėliotis ir platesnis šia spalva nutapytas kitų metų portretas. O jame ir daugiau zeitgeist arba laikmečio dvasią atspindinčių ženklų.
Metaverse
Išgaudami esminę ateinančių metų spalvą PANTONE analitikai gilinasi į daugybę aspektų: pramogų ir kino pasaulio, šiuolaikinio meno, mados ir dizaino tendencijas, gyvenimo būdo, maisto ir kelionių ypatumus ir pan. Šiuolaikinis pasaulis vis labiau įgauna dvilypį charakterį. Gyvename realybės ir virtualybės paralelėse. Mada gan spar2iai adaptuojasi prie kintančių aplinkybių. Pasaulį užklupusi pandemija tapo katalizatoriumi dar sparčiau pereiti rpei virtualių šou, kompiuterinių žaidimų simuliacijų ar klonuotų modelių. Šioje plotmėje aiškūs lyderiai yra BALENCIAGA mados namai ir kūrybinė komanda su Demna Gvasalia priešakyje. 2021-ųjų pabaigoje M. Zuckerbergas paskelbė apie META, platformą, kurioje susijungs jo valdomi socialiniai tinklai, vaizdo žaidimai bei kiti virtualios realybės atributai. Marcas tai vadina Metaverse „naująja ekosistema“. Nesiplėsiu į technologines smulkmenas, tačiau vos žvilgtelėjus į naujojo „rojaus“ (kuris kažkuo labai primena SIMS žaidimą žaidžiamą to paties M.Z.) prezentaciją į akis krenta koloritas persmelkas pasikartojančia melsvai violetine 2022-ųjų spalva. Reklaminis triukas? Greičiausiai viskas labai apgalvota ir čia sutapimų tikimybė menka. Manau ir patys PANTONE instituto analitikai nėra naivūs, nekalti spėliotojai. Jų siūlomi koloritai ir spalvinės schemos turi aiškias sąsajas su marketinginėmis tendencijomis ir mega korporacijų strateginiais planais. Ir šiuo atveju tikrai galime kalbėti apie madingas splavas, nes jų dinamika ir kaita aiškiai juntama, tik nėra tokia kardinali ir greita. Vartotojas turi priprasti prie naujovių, jas adaptuoti, tačiau pajutus rutinos skonį spalvų temperatūra ir skalė ima kisti. Šis institutas jau 23 metus įtakoja įvairių mados, dizaino, interjero produktų vystymą, pakuočių dizainą bei vartojimo dinamiką. Pristatydama naująją spalvą PANTONE spalvų instituto strategė Laurie Pressman neslepia akivaizdžių sąsajų su skaitmeniniu, virtualiu pasauliu teigdama, kad ji simbolizuoja nerūpestingą pasitikėjimą, drąsą ir smalsumą, kuris lydės mums priimant pasikeitusių galimybių „kraštovaizdį“ bei atvers naują viziją į kitokį gyvenimą. Toks apibūdinimas puikiai tinka ir METAi. Argumentuojant spalvos pasirinkimą akcentuojama, kad gyvename permainų, transformacijų, tam tikro tranzito laikais.
Metaverse
Genderfluid
Bet pabandykime nutolti nuo technologijų ir priartėti arčiau žmogaus. Mada ir jos atrobutai yra mūsų antroji oda ir akivaizdi saviraiškos forma. Ne vienerius metus stebime besitrinančias ribas bei brėžiamus naujus Z kartos tapatybės kontūrus. Visų pirma į akis krenta lyties samprata ir išraiška. Fundamentali dviejų priešingų polių – vyriškumo bei moteriškumo, sistema griūna formuodama naujas raiškas. Imame aiškiai jausti tolstantį XX a., kuris ilgą laiką vilkosi paskui kaip ryškus šešėlis. Tačiau užaugus kartai, kuri apie šį itin svarbų mums raidos etapą žino tik iš pasakojimų, dauguma nustatytų normų ir stereotipų tampa nebeaktualūs, svetimi ir atgyvenę. Lyties aspektas ilgą laiką buvo ko ne esmine mados pasaulio ašimi, aiškiu matmeniu ir standartizavimo rodikliu. Suvokėme pasaulį per melsvos ir rausvos prizmę, tačiau XXI a. į lytiškumą (beje ne tik į jį) imame žiūrėti, kaip į spektrą. Pasteliškas VERI PERI atspalvis ir yra ta samplaika, savyje neturinti aiškaus vyriško ar moteriško prado. XX a. suformulavo unisex fenomeną (drabužius tinkančius abiem lytim ir tuo pačiu neakcentuojančius lytiškumo). XXI a. turime visą paletę naujų sąvokų: genderless, genderfull, genderfluid, etc. Mados kolekcijos vis rečiau skirstomos į vyriškas / moteriškas, jaunieji vartotojai rengiasi nepaisydami lytinių stereotipų, o LGBT+ bendruomenės aktyvistai, trumpai pasidžiaugę kintančiomis nuostatomis, jau ėmė piktintis nepagrįstomis įvaizdžio spekuliacijomis ir heteroseksualių asmenų besisavinama queer saviraiška. Taigi neapibrėžta, pasteliška violetinė neabejotnai tampa puikia visas šias permainas apjungiančia spalva.
Gigi Goode / “Drag Race“
Spalvos psichologija
Ši populiariosios psichologijos atšaka aktyviai taikoma marketinge. Studijuojant dailės akademijoje turėjome spalvotyros paskaitas, kuriose buvo aiškinamos spalvų dermės, kilmė, poveikis. Akivaizdu, kad spalvos veikia mus emociškai, gali lemti pasirinkimus. Spalvos neabejotinai atkreipia dėmesį (neveltui akcijos žymimos oranžine spalva, o įspėjamieji pavojaus ženklai, lyg bitės geluonis, pasižymi geltonos ir juodos deriniu). Kokį psichologinį atspalvį turi violetinė? Tai originalumo, kūrybiškumo, intuicijos, prabangos, dvasingumo ir tuo pačiu gedulo, vienatvės, depresyvumo bei beprotybės spalva. Visi minimo aspektai yra aktualūs šiandieniniame pasaulyje, madoje ir individų saviraiškoje. Pastelinis spalvos charakteris liudija apie kiek švelnesnę minimų savybių išraišką. Viskas tarsi praskiesta soc.tinklų estetkos pienu. Nepamirškime, kad įžengiame į trečiuosius pandemijos metus ir tai jau yra pakankamas ilgas laikotarpis formuotis naujiems įpročiams, elgesio normoms, saviraiškai bei komunikacijai. 2020-ieji buvo šoko ir eksperimento pojūčio periodas, 2021-ieji – kovos ir prisitaikymo laikotarpis. Kokį toną įgaus 2022-ieji? Sprendžiant iš šių metų spalvos charakterio turėtų rastis daugiau kompromisų (juk violetinė – priešingų polių raudonos bei mėlynos samplaika) bei vis ryškesnė kitoniškumo raiška. Raktiniai žodžiai su kuriais pats PANTONE institutas sieja šią spalvą yra džiaugsmas (kas pagal spalvų psichologiją sunkiai siejasi su šaltais atspalviais), pozityvus požiūris, dinamiškumas, drąsus kūrybiškumas ir vaizduotė.
PANTONE paskelbus 2022-ųjų spalvą iškart persmelkė déjà vu jausmas. Ir tas “matyto” efektas išties nėra toks tolimas, kad būtų sunku jį atsekti. 2018-aisiais mūsų minimas spalvų institutas metų spalva išrinko 18-3838 Ultra Violet. Kiek sodresnę šiųmetės spalvos versiją. Tai privertė žvilgetėti, kuo buvo ypatingi 2018-ieji ir kaip spalva atspindėjo to laikotarpio zeitgeist (laikmečio dvasią). Tai buvo gana ryškūs ir kontrastingi metai, persmelkti aštėjančios klimato kaitos problematikos bei pasauliu nuvilnijusios #metoo bangos (jos purslai buvo juntami ir Lietuvos akademiniame, politiniame bei meno pasaulyje). Virgil Abloh tapo pirmuoju tamsiaodžiu „Louis Vuitton“ mados namų kūrybos vadovu (tuo tarpu vienas skaudžiausių 2021-ųjų mados įvykių tapo jo netektis), o Carolina Herrara pristatė atsisveikinimo kolekciją. Tuo tarpu Alexanderis Wangas nusprendė kurti seasonless kolekcijas ir prisidėti prie lėtinamo mados tempo. Vis daugiau aukštosios mados ženklų atsisakė natūralaus kailio, o legendinis Harlemo dizaineris Dapper Dan (kadaise teistas už plagiatą) buvo pakviestas į ikoninę kolaboraciją su GUCCI. Britų aristokratija sulaukė ledi Dianos pamainos ir stiliaus ikonos vėliavą perėmė (tiksliau išplėšė iš Kate Middleton rankų) Meghan Markle.
Panašių melsvai rausvų atspalvių netolimoje praeityje būta ir daugiau. 2008-aisiais metų spalva paskelbta 18-3943 Blue Iris taip pat labai gimininga naująjai favoritei. Šiuos metus geriausiai prisimename dėl pasaulį parklupdžiusios ekonominės krizės. Tuo tarpu mados pasaulis neteko vieno žymiausių XX a. dizainerių Yves Saint Laurento, tendencijose karaliavo violetiniai atspalviai, laisvi boyfriend džinsai, o žvaigždes užvaldė cheap-chic manija. Jei žvelgti į metų spalvas, lyg į savotiškus horoskopus, 2022-ieji taip pat turėtų būti gana kontraversiški, plečiantys realybės ribas bei įtvirtinantys naujas nuostatas.
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.
Per gyvenimą skirtingai gimstame keletą kartų: pradžioje, kaip žmogiško pavidalo būtybės, vėliau, kaip asmenybės, tada kaip profesionalai, ilgainiui, kaip partneriai, tėvai, seneliai… Šįkart apie profesinį gimimą, nes pradėjus dėstyti pasijutau, kaip daugiavaikė profesinė mama. Studijas aukštojoje mokykloje galima prilyginti inkubaciniam periodui, kurio metu būrys dėstytojų „išnešioja“ būsimus dizainerius – maitina juos žiniomis, padeda vystytis jų gebėjimams ir ruošia juos savarankiškam gyvenimui atšiauriame mados pasaulyje. Ateina diena, kai JIE gimsta su pirmąją diplomine kolekcija.
“Mados injekcija 2021“ laureatai.
Būnant diplominio darbo vadove esi tame jautriame etape, kai stebi ir prisidedi prie pirmųjų naujosios kartos dizainerių žingsnių mados pasaulyje. Ir tai kaskart jaudina ir džiugina. Neslėpsiu, reikėjo tam pribręsti ir pačiai. Tapau dėstytoja tikrai jauname amžiuje ir pradžioje jaučiausi labiau vyresne seserimi, kuri prižiūrį būrį jauniklių, būsimų konkurentų, kurie, tikėtina, vieną dieną ateis ir išstums tave iš susisukto profesinio lizdelio. Tačiau ilgainiui šis jausmas kažkur pranyko. Jį pakeitė malonumas dalintis žiniomis ir patirtimi, matant degančias akis ir norą užkariauti mados pasaulį. Ir nors viduje žinai, koks nelengvas kelias jų laukia, nesinori žlugdyti entuziazmo. Imi jį puoselėti, drąsinti, skatinti mąstyti atvirai, kūrybiškai, kitaip… Ir ateina diena, kai pamatai juos pakilusius aukščiau tavęs. Tas jausmas nė kiek neglumina. Atvirkščiai, sukelia savotišką pasitenkinimą ir pasididžiavimą. Kaip tikra motinystė, kai vaikų sėkmė tampa ir tavąją. Kitas dalykas kurį dėstydamas imi aiškiai suvokti, jok ir tu pats augi, mokaisi ir nuolat tobulėji. Su kiekvienu studentu, kiekviena nauja laida. Nauja karta verčia neatsilikti ir sekti laikmečio, kuriame jie bręsta, charakterį bei ypatybes.
Luko Ivanavičiaus diplominio darbo kolekcijos eskizaiLuko Ivanavičiaus kolekcija “The bigger the better“ laimėjusi “Mados injekcija 2021“ konkursą.
Kasmet vykstanti „Mados injekcija“, jaunųjų talentų konkursas, dažnam absolventui tampa pirmuoju profesiniu krikštu ir galimybe pristatyti savo diplominio darbo kolekciją publikai bei mados vertintojams. Jaudinantis momentas išeinant iš saugios akademinės aplinkos ir galimybė pirmą kartą kaip savarankiškam kūrėjui atsistoti šalia savo modelių ant viešo podiumo. Laimingieji įšventinami į Lietuvos mados pasaulio klubą. Jie ir tampa ta jaunos kūrybinės energijos injekcija du dešimtmečius skaičiuojančioje lėtinėje „Mados infekcijoje“. Ne vienerius metus stebint šį festivalį aiškiai matoma dizainerių evoliucija nuo ūmaus jaunatviško užkrato mada iki chroniškų komercijos simptomų, kurie infekuoja senbuvius ir verčia taikytis prie vietinės rinkos dėsnių. Bet apie tai kitą kartą. Šįkart norisi asmeniškai pasidžiaugti savo diplomantais, kurie sėkmingai įveikė pirmą reikšmingą kartelę. Kalbant pandeminiais išsireiškimais, jų kūrybinis testas teigiamas ir nustatyta, kad šie mados naujokai yra infekuoti mada. Bus labai smalsu pamatyti pirmas pilnametražes jų kolekcijas jau ateinantį pavasarį. O kol kas mano didžiausi sveikinimai ir „mamiškas“ palaikymas Emai Ugianskytei ir Lukui Ivanavičiui.
Emos Ugianskytės diplominio darbo kolekcijos eskizai. Emos Ugianskytės diplominio darbo kolekcija “Pretty ugly“ laimėjusi “Mados ijekcija 2021“ konkursą.
antraoda.com 