Minimalizmo šūkis, madingas oksimoronas, nuvalkiota klišė… Kaip bepavadintume šią frazę, ji nesitraukia iš šiuolaikinio leksikono, o pandemijos metu įleido šaknis ir ne vieno mūsų sąmonėje bei drabužinėje. Turime nemenką besaikio vartojimo užaugintą antsvorį ir gyvename daiktų pertekliuje. Karantinas, lyg priverstinė dieta, privertė suprasti, kad galime vartoti gerokai mažesnėmis porcijomis, o kartais ir išvis apsieiti be vieno ar kito pirkinio. Ar teko girdėti apie daiktų triukšmą? Pasirodo jis vargina ir veikia ne ką silpniau nei kaimyno garsiai klausomas metalo gabalas ar su pneumatiniu kūju gatvėje besidarbuojantis kelininkas. Kuo daugiau daiktų, tuo daugiau „triukšmo“. Nė nepajuntame, kaip aplink įsivyrauja nebylus, bet varginantis chaosas. Pirmieji jo požymiai – mes neberandame, ko ieškome, mes nebežinome, ko norime ir galiausiai – klasika – nuolat „neturime“ ką apsirengti. Ir dar tas nuolatinis nuovargis… Juk net nesusimąstome, kad kiekvieną daiktą turime „aptarnauti“ – valyti dulkes, skalbti, lyginti, taisyti… Tai tampa rutina, kurią dažnas praskaidrina ne kuo kitu, o nauju, „džiuginančiu“ pirkiniu. Bet laimė trunka neilgai. Vieną dieną susivoki, kad ne tu turi daiktus, o jie tave. Pakeitus elgesio modelį pasikeičia ne tik garderobas, bet ir savijauta. Juk žinote, kas yra balastas – okupavęs mūsų aplinką jis braunasi į vidų neigiamų emocijų, streso ir nervų pavidalu. Dulkes renkantys daiktai, metų metus dienos šviesos nematantys drabužiai, iš mados išėję batai palieka savo pėdsakus mūsų mintyse ir nesąmoningoje elgsenoje. Atiduokite, išrūšiuokite, padovanokite ir pamatysite, kaip palengva aplinkui ir viduje įsivyrauja harmoninga tyla, atsiranda erdvės naujoms mintims, oro įkvėpimui ir apima malonus laisvės pojūtis. Laisvės suvokti, kad man tiesiog nereikia, kad esu pati sau pakankama ir jokios puošmenos nepadarys manęs labesne. Patikėkite, geriau turėti penkis širdžiai mielus drabužius, nei pilną spintą madingo ir bereikšmio šlamšto.
Kas po virusinės infekcijos laukia “Mados infekcijos“? Kokią įtaką karantinas daro madoms? Ar susiliejus darbinei ir privačioms erdvėms, treningai įsitvirtins kaip pagrindinis kasdienis drabužis? Marijaus Gailiaus pokalbis su stiliste, mados redaktore Justė Kubilinskaitė ir mados festivalių organizatore Sandra Straukaite. Laidos įrašas >> https://www.ziniuradijas.lt/laidos/sitai-nera/kas-po-virusines-infekcijos-laukia-mados-infekcijos?video=1
Mada ir karantinas – sunkiai suderinami dalykai. Nenuostabu, kad ši įnoringa puošeiva pasigavo koronavirusą ir susirgo itin sunkia forma, patyrė komplikaciją. Prijungti visi dirbtiniai finansinio kvėpavimo aparatai, reanimacijoje zuja analitikai, šiems uoliai asistuoja mados namų valdytojai, žymūs ir dar tik kylantys dizaineriai rezidentai. Kas laukia mados pasaulio po pandemijos?
Maison Margiela Spring 2021
Mada – lyg šviežių bandelių ar gėlių verslas. Prekė kvapni, viliojanti, kol šviežia, t. y. čia ir dabar. Jau kitą dieną ji tampa atgyvena, nuolaida pažymėtu, nurašytu gaminiu. Ne gana to, viskas, kas susiję su ja, reikalauja viešumo, stebėtojų ir vertintojų. Tad karantinas – tikras peilis. Nėra nei kam, nei kur puoštis. Socialiniame tinkle „Instagram“ nuomonės formuotojai (vadinamieji influenceriai) rauda ilgėdamiesi savo kasdienių derinių fetišavimo. O ir kam jie šiomis dienomis įdomūs? Kam svarbios jų reklaminės asmenukėsir išpakuojamos rėmėjų dovanos? Liga tyko už kiekvieno kampo, tad nuomonės formuotojais tapo medikai bei paprastus, karantino neapribotus darbus dirbantys žmonės. Išties mados pasaulis gyvena apokaliptinėmis nuotaikomis. Iš anksto užpirkti pavasariniai modeliai dulka nuo kovo uždarytose parduotuvėse. Darbą sustabdė dalis fabrikų, turėjusių rudeniui pasiūti ką tik nuo podiumų konvejerio nužengusias kolekcijas. O štai Bangladešo juodadarbiai dirba be jokių apsaugų ir sparčiai platina užkratą. Net jei kolekcijos ir pasieks parduotuves, vartotojai mieliau pirks grikius nei naujus apdarus, o, pasibaigus pandemijai, jiems gali tiesiog pritrūkti pinigų. Užsidarę namuose neišlendame iš treningų. Šie atstoja miego, nuotolinio darbo ir pasivaikščiojimo su šunimi kostiumą. Praktiška, patogu, nuobodu. Pradedame priprasti. Ir nuobodulys nėra taip jau blogai. Nes kai esame šios būsenos, smegenys dirba intensyviausiai. Užsikuria mūsų prigimtinis kūrybiškumas. Dizaineriai vienas po kito varžosi, kuris sukurs patogesnę ir stilingesnę kaukę. Be to, pabunda šventas altruizmas, ir medikams, kuriais laiku nepasirūpino SAM, ima rūpintis mados kūrėjai. Jie uoliai aiškinasi, iš ko siuvami apsauginiai kostiumai, dalijasi kaukių brėžiniais, ieško tiekėjų bei gamintojų ir viską pateikia gelbėtojams neprašydami atlygio. Daug gerų dalykų atnešė tas karantinas, bet… Pakalbėkime apie ligonį – kone komos ištiktą mados industriją.
JUODOS DIENOS
Atėjo ta tautosakoje apdainuota juodoji diena. Bloga nuojauta tvyrojo jau metų pradžioje vykusioje rudens/žiemos mados savaitėje. Dalis šou buvo atšaukti. Į kitus rinkosi kaukėti svečiai. Naujų pristatymų teks laukti iki rugsėjo, ir tai – nežinia. Vienas mados ženklo „Vetements“ įkūrėjų Guramas Gvasalia sako: „Šiuo metu planuoti rudens pristatymus neatrodo gera mintis. Juk neinam šokti iškart po laidotuvių…“ Ir tokios nuotaikos nėra perdėtos. Ne vieni mažesni mados namai bei ženklai kalba apie bankrotą, salonų uždarymą. Daugelis bando gelbėtis prekiaudami internetu, bet tai negelbsti. Gana tolimoje ateityje prognozuota finansinė krizė akimirksniu tapo realybe. Mikroskopinis virusas parklupdė milžiną.
Maison Margiela Spring 2021Maison Margiela Spring 2021
Šiaurės Italija – tikras mados industrijos centras – tapo koronaviruso židiniu. Jau vien to užtenka, kad ši pramonės šaka patirtų nokautą. Gegužę podiumais turėjo defiliuoti prabangios kruizinės kolekcijos. Jos visos atšauktos, nes niekas nebekeliauja. Sklaidome skaitmeninius buvusių atostogų albumus ir dūsaujame nežinodami, kada ištrūksime iš izoliacijos. Puse lūpų kalbama, kad dar ilgai nekeliausime taip, kaip tai darėme anksčiau…Vyrai apskritai palikti „ant ledo“. Birželį jiems dedikuoti šou Niujorke, Londone, Milane ir Paryžiuje jau atšaukti. Toks pat likimas ištiko ir aukštosios mados renginius. Svarstoma transliacija internetu, bet kas tuo užsiims, kai filmavimo komandos bei dizaineriai yra izoliavęsi. Italų „Voque“ numeris išleistas baltu, tuščiu viršeliu. Nenuostabu, juk dėl karantino mados fotosesijos nevyksta. Laimei, dalis kūrybinių darbų organizuojami iš anksto. Priešingu atveju, žurnale būtų ir daugiau baltų puslapių. Ši pauzė neabejotinai paveiks mados dinamiką – bent jau artimiausius metus. Kalbama, kad sumažės šou mastai, dažnis, biudžetas. Kompanijos pergalvos, ar verta investuoti šešiaženkles sumas į 20-ties minučių renginius. Mados žiniasklaida taupydama lėšas neskraidins savo redaktorių į sezoninių kolekcijų demonstravimus. Tad akivaizdu, kad situacija iš esmės keisis. O kiek ši permaina truks, parodys laikas.
NĖRA TO BLOGO…
…kas neišeitų į gera. Pandemijos sukelta finansų krizė pakoregavo daugelio kompanijų akcijų kainą. Tuo pasinaudojo gyvūnų teises ginanti tarptautinė organizacija PETA. Užsienio spaudoje pranešta, kad ji nusipirko mados ženklus „Ralph Lauren“, „Urban Outfitters“, „Guess“, „Burberry“ ir kt. Aktyvistai siekia daryti įtaką šių gamintojų produkcijai ir skatinti naudoti mažiau natūralios vilnos bei kitų gyvūninių medžiagų. Apie mados ženklų vertybines pozicijas kalbama jau ne vienus metus. Sąmoningėja ir vartotojai, vis daugiau jų ieško aplinkai nekenkiančių drabužių bei aksesuarų kūrėjų. Be to, vis daugiau finansinio palaikymo sulaukia lėtosios mados kompanijos. Vienas žymiausių italų dizainerių Giorgio Armani neseniai kreipėsi atviru laišku skatindamas mados industriją lėtinti apsukas, vertinti kiekvieną kuriamą ir įsigytą daiktą, mažiau vartoti. Koronaviruso sukeltas sąstingis natūraliai sulėtins daugelį komercinių procesų. Svarbu tai priimti kaip tam tikrą treniruotę, suformuoti naujus įpročius ir, pasibaigus krizei, juos kokybiškai adaptuoti keičiant įprastą gyvenimo būdą. Jau seniai kalbama apie žalingą greitosios mados poveikį, jos taršą, besaikį vartojimą, išsigimusią mados sampratą. Amerikoje pasiektas toks lygis, kad skalbti marškinėlius tapo brangiau, nei nusipirkti naujus. Jaunosios kartos protestų banga su Greta Thunberg priešakyje vienus žavi, kitus siutina. Tik kas iš to? Visos akcijos, lozungai ir planai pakluso mažyčio viruso valiai. Buvo staiga užtrauktas rankinis stabdis, ir galva trenkėmės į savo pačių išpūsto pertekliaus pagalvę. Nežinia, ar šios situacijos poveikį jausime ilgai. Jau dabar daugelis prisiekinėja, kad, vos bus nutrauktas karantinas, puls į parduotuves pirkti naujų daiktų. Būtų liūdna, jei taip nutiktų, jei nepasinaudotume unikalia proga padaryti reikšmingas išvadas, išmokti svarbias pamokas. Juk patys savanoriškai niekada nesusikurtume tokių apribojimų, neišmėgintume kitokio gyvenimo – tokio, kuriame gerokai mažiau vartojimo ir daugiau mėgavimosi tuo, ką turime. Nejau nemielas tas atrastas jausmas, kad visko užtenka, kad nereikia daugiau, nei yra? Sako, turtingas ne tas, kuris visko turi, o tas, kuriam pakanka to, ką turi. Taip, ši patirtis smogs madai itin skausmingai, tačiau iš principo turėtų išeiti į sveikatą. Privalome pasinaudoti šia proga ir, pandemijai praėjus, į madą pažvelgti kitomis akimis. Įvertinti, ką turime, suprasti, ko norime, atrasti, kas esame. Galbūt pradėsime pirkti atsakingai ir mėgausimės įsigytais daiktais ilgiau nei sezoną. Gal net visą gyvenimą.
„Gyvenkite įdomiais laikais“, – koks pranašiškai aktualus buvo praeitais metais lankytos Venecijos meno bienalės šūkis, su kaupu besipildantis šiandien, pasaulinio karantino kontekste. Sakysite, kas bendro tarp mados ir viruso? Akivaizdu – abu plinta greitai, masiškai, nepaisydami sienų ar finansinės padėties. Mes net „Mados infekcijos“ festivalį turime. Panašumų daug, o ir sukeliamas efektas abiem atvejais palieka ryškias, skausmingas žymes. XXI a. rykšte tapęs žalingas greitosios mados „viruso“ proveržis negailestingai ardo žemės ekosistemą. Ironiška, bet šis virusas – pirmasis atvejis naujųjų laikų istorijoje, kuomet originalas gimė Kinijoje, o kopijas paskleidė mados sostine tituluojamas Milanas. Mados pasaulis į pokyčius reaguoja žaibiškai, kartais net pranašiškai. Prisimenant praeito rudens tendencijas, jose vyravusias kaukes ir veidą dengiančias movas, supranti koks įžvalgus darinys yra mada. Išgyvename ir vartojimo karantiną, kuris atvėrė mūsų pinigines visai kito pobūdžio „madingiems“ produktams, tokiems kaip grikiai, makaronai ar tualetinis popierius. Užsidarant fabrikams jau stringa rudens ir žiemos kolekcijų gamyba. O juk mada – kaip karšta bandelė, laiku neparduota, nurašoma. Uždaromos parduotuvės, atšaukiami renginiai, snobiškus pasižmonėjimus keičia saviizoliacija namuose. Gal tai padės atrasti iki šiol nesibaigiančiuose darbuose ir rūpesčiuose švaistytą laiką? Galų gale galėsim į valias skaityti, bendrauti su artimaisiais, vakarais žiūrėti filmus ar apsigyventi sodyboje gamtos prieglobsty. Neprapulsim, interneto era įgalina mus gyventi neišeinant iš namų. Tačiau turime šį koronavirusą išnaudoti, kaip neeilinę galimybę, visus sutelkiantį šansą iš esmės pasikeisti. Tai lyg savotiškas eksperimentas, mūsų sąmoningumo išbandymas. Jei pasiseks – ilgam išmoksime tenkintis tuo, ką turime, lėtinti gyvenimo tempą, iš naujo įvertinti, kas išties svarbu, o ne tiesiog madinga. Gal būtent tokios ekstremalios sąlygos leis pagaliau žengti būtinus žingsnius švaresnės planetos link. Nėra to bloga, kas neišeitų į gerą. Vienos įtakingiausių pasaulinių tendencijų analitikių Li Edelkoort teigimu šis virusas gali paradoksaliai padėti mums išlikti kaip rūšiai. Nebegalime gyventi tokio pertekliaus, masinės produkcijos, vartojimo ir taršos sąlygomis. Turėtume galiausiai suvokti, jog tai tiesiog ydinga, amoralu ir… nemadinga.
antraoda.com 