PUBLIKACIJOS

Kvailas klausimas

Norite užduoti kvailą klausimą? Paklauskite, kas dabar madinga. Pats žodis „madingas“ tampa vintažu ir turėtų likti mados istorijos knygose. Jei galvosime apie madą, kaip visuotiną tam tikro skonio, estetikos standarto dominavimą, teks konstatuoti jei ne jos mirtį, tai bent jau komą. Mados gyvybė vis dar palaikoma, prie jos prijungta daugybė aparatų ir sistemų, ventiliuojami idėjiniai plaučiai, tačiau ji jau nebe ta, kaip XX a. Kažkas iš esmės pakito. Nerealu įsivaizduoti visuomenę be mados, kaip reiškinio, jos pačios atspindžio, kaprizo, išraiškos formos. Ji tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Ir dabar jau sunku pasakyti, kas labiau pakito – mes ar JI. Ar kintant žmonių poreikiams mada juos vijosi ir iš paskutiniųjų stengėsi tenkinti. Ar mes, ja sekdami, pasiklydome nešančių srovių verpetuose. Kas gi nokautavo madą? Stilius. Ilgą laiką buvęs mados parankiniu, jos charakterio sudedamąja dalimi, galiausiai sulaukė savo valandos. Šiandien JIS svarbus, kaip niekad, nes atliepia šiuolaikinio žmogaus poreikius. Millennials kartai drabužiai nėra tik estetiška kūno priedanga. Jiems svarbi planetos taršos problema, mados etinė pusė, įvaizdis, kaip tam tikras konceptas. Jaunoji karta nelinkusi prisirišti prie vienos tapatybės ir siekia nevaržomos saviraiškos įvairovės. Stilius – savotiška mados demokratijos forma, pakeitus XX a. vyravusį diktatą. Tai kiekvieno asmeninė saviraiškos laisvė, balansuojanti tarp ryškių tendencijų ir anti-mados manifestų. Tai būdas sukurti save, kaip vienintelį ir nepakartojamą gyvenimo pjesės personažą. Todėl vienas iš jaunosios kartos įvaizdžio moto – gyvenimas per trumpas rengtis nuobodžiai.

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2019 rugsėjis

Standartinis
PUBLIKACIJOS

Ir tai praeis…

Vasara jau beveik baigėsi ir darosi šiek tiek liūdna. Netrukus darganotas ruduo ir ilga kaip šimtmečiai žiema. Bet ir ji, kaip ką tik prabėgusi saulėta vasara, praeis ir vėl kartosis. Vienintelis amžinas dalykas – nuolatinė kaita. Mada, kaip niekas kitas, tai puikiai iliustruoja. Keista, kad suvokdami jos permainingą prigimtį, vis dar sekame kiekvieną pokytį ir stengiamės neatsilikti. Kartais atrodo, jog geriau būtų atsisėsti, kaip prie tekančios upės, ir stebėti pro šalį praplaukiančias sroves. Pro akis nuvilnys ne kartą matyti siluetai, o iš pažiūros nauji bus nunešti tendencijų tėkmės vos spėjus juos pasimatuoti. Kaita ir permaininga įvairovė suteikia įspūdžių ir impulsų. Tačiau šiandien esame įstrigę klastingose pinklėse. Natūralią kaitą užgožė dirbtinė, primesta vartojimo kultūros, technologijų, beprotiško gyvenimo tempo. Mus nuolat atakuoja atsinaujinimo programos ir „virusai“. Kas paseno – keičiama nauju. Jei neatnaujinsi įrangos ar modelio liksi už borto. Tačiau kasdien senstančio (o iš tiesų natūraliai kintančio) kūno taip lengvai neišmesi ir nepakeisi kitu. Kiekvienas randas ar raukšlelė liudija apie mums visiems įgimtą ir vienijantį bruožą – nuolatinę, visagalę kaitą. Puoselėti ar kovoti – du skirtingi keliai atvedantys prie skirtingų rezultatų ir emocinių būsenų. Įdomu stebėti jaunąją kartą, kuri pasidavė nostalgiškoms nuotaikoms ir žavisi tuo, kas buvo madoje prieš 20-30 metų. Jiems tai atrodo tikra, įdomu, autentiška. Daiktai turintys ir pasakojantys istorijas, kurių taip stinga šiandieniniame ekranų plokštumoje mirguliuojančiame gyvenime. Iš praeities prikeltas daiktas, tarsi rankinis stabdis, priverčia bent trumpam pajusti istorijos ir dabarties ryšį. Ir nors laikai nenumaldomai kaičiasi gera matyti šiuolaikinius paauglius, kurie, visai kaip mes savu laiku, klausosi vinilinių plokštelių, per naktis žiūri senus filmus, o atsakymus į svarbiausius klausimus randa ne Google, o pageltusiuose knygų puslapiuose…

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2019 rugpjūtis

Standartinis
PUBLIKACIJOS

Kamufliažas

Kas yra mada – būdas susilieti su minia ar iš jos išsiskirti? Ji neįmanoma be masiškumo. Juk būtent tai, kas patinka tam tikrai daugumai tampa tendencija, sektinu pavyzdžiu, kopijuojamu, tiražuojamu elementu. Tačiau begaliniame mados asortimente randame ir tai, kas mums padeda identifikuoti save ir savitą stilių. Esame ypatingos rūšies gyvūnai, turintys savas džiungles ir prerijas, kuriose turime adaptuotis, pritapti, saugiai jaustis. Tam mada mums siūlo aibes įrankių. Šį sezoną egzotiškų plėšrūnų raštų tendencija leidžia rinktis į kokį gyvį įsikūnyti. Tuo pat metu madinga kūno spalva, kuri lyg antra oda nugula ant mūsų kurdama tarsi nuogą įvaizdį. Vieniems pasitikėjimo prideda grobuoniški akcentai, kietiems – natūralumas ir subtiliai išreikšta savastis. Meistriškai suderinę 50 pilkų atspalvių pasislepiame didmiesčio džiunglėse, pranykstame betono miškuose. Spalvomis trykštanti asmenybė lyg chameleonas įsipaišo gatvių grafičių fone. Bėgdami į gamtą griebiamės jos įkvėpto kolorito ir vėl gi harmoningai susiliejame su aplinka. Svarbiausia jaustis savame kailyje. Drabužiai mus dengia, sukuria apsaugą, šildo ir padeda išryškinti asmenybę. Tai mūsų „kailis“ ir šarvai, mūsų ginklai ir kaukės. Kartais net nesusimąstome, kiek daug pasakome apie save apsirengę vieną ar kitą daiktą, pasirinkę spalvą ar faktūrą. Sunku paprieštarauti žymiajam Markui Twainui, kuris daugiau nei prieš šimtmetį šmaikštavo: „Drabužis sukuria žmogų, juk nuogi asmenys nedaro beveik jokios įtakos visuomenei“. Tik kartais sunku suprasti, ar tikrai patys kuriame save, o gal nejučia pasiduodame aplinkos poveikiui? Išvengti mados – neįmanoma misija. Juk net ją ignoruodami tampame alternatyvių tendencijų šalininkais.    

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2019 birželis

Standartinis
PUBLIKACIJOS

Melsvai gelsva

Pakalbėkime apie laimę. Lygiai prieš metus pradėjau šį savo puslapį. Ir nuo tada,  kas mėnesį užrašau nuolat mane persekiojančias mintis apie madą. Tada rašiau apie geltoną spalvą. Psichologai ir spalvų analitikai teigia, kad tai – laimės spalva. Ji pulsuoja energija ir vitaminu C. Ne veltui „smile“ veidelis būtent toks. Ironiška, mada praėjus metams vėl perša 50 gelsvų atspalvių, tuo tarpu vis daugiau vartotojų skundžiasi depresija ir nėra patenkinti tuo, ką mato veidrodyje ir už jo ribų. Nemėgsti geltonos, reiškia esi nelaimingas? Gal geltona netinka prie veido, nes nuolat nesišypsai kaip emoudžis? Mano laimė, pavyzdžiui, yra mėlyna, kaip jūra ar neaprėpiama dangaus mėlynė. Ir visai nesvarbu, kad psichologai tam griežtai paprieštarautų. Šalta gelmių ir liūdesio spalva negali nešti džiaugsmo?! Bet juk laimė – tik akimirkų virtinė, tad ir geltonos man pakanka sagos dydžio, kaip akcento, o ne dominantės.

Mada – emocionalus menas. Mes ją priimame per savo patyrimus, džiugesius ir nusivylimus. Ji gali kelti nuotaiką ir provokuoti depresiją. Kaip jaučiamės, taip rengiamės. Po drabužiais slepiamės, sulendame, kaip į saugius kokonus arba save išreiškiame ir visam pasauliui šaukiame – tai esu AŠ. Išties, net nesusimąstome, kaip mada, mūsų įvaizdžiai yra tapę tikrų tikriausia antrąja oda. Ir šarvais, saugančiais mūsų trapų vidų ir tuo pačiu ginančiais nuo aplinkos laidomų strėlių.

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2019 gegužė

Standartinis