Tarptautinė paroda „Mados dizaino pasakojimai” | 2021
2021 m. švenčiamos simbolinės VDA Mados dizaino katedros (buvęs pavadinimas Kostiumo dizaino) 30 metų sukaktuvės. Tarptautinė paroda „Mados dizaino pasakojimai” praskleidžia katedros absolventų ir dėstytojų kūrybinio kelio bei karjeros užkulisius nuo 1991 m. iki dabar.

Parodoje pristatyta retrospektyvi mano kurtų MOTERS žurnalų viršelių kompiliacija, atspindinti mados spaudos kaitą per pastaruosius 15 metų. Viršelis, tarsi žurnalo veidas, reprezentuoja ir jo kismą, seniausio Lietuvoje žurnalo (leidžiamo nuo 1920 m.) transformaciją į vakarietiškus etalonus atitinkančio leidinio pavidalą.
Parodos dalyviai: Sandra Straukaitė, Giedrius Paulauskas, Agnė Kuzmickaitė, Egidijus Rainys, Eglė Žiemytė, Egidijus Sidaras, Seržas Gandžumianas, Rūta Kvaščevičiūtė, Ieva Šlaičiūnaitė, Emilija Poplavskytė, Lilija Larionova, Jolanta Talaikytė, Alevtina Ščepanova, Edita Sabockytė-Skudienė, (Between), Justina Semčenkaitė, Ieva Tamutytė, Rytis Beiga, Jolanta Vazalinskienė, Ruslanas Rybakovas, 3.14, Ramunė Strazdaitė, Renata Maldutienė, Justė Kubilinskaitė Tarvydienė, Liepa Aliukaitė, Jolanta Rimkutė, Ieva Ševiakovaitė, Vidmina Stasiulytė (Švedija), Sonja Šterman (Slovėnija), Lodzės dailės akademija / Mados institutas (Lenkija).
Parodos kuratorės: prof. dr. Renata Maldutienė, Agnetė Voverė
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lodzės dailės akademija / Mados institutas
Organizatorius: Vilniaus dailės akademija
MADOS ĮVAIKIAI
Per gyvenimą skirtingai gimstame keletą kartų: pradžioje, kaip žmogiško pavidalo būtybės, vėliau, kaip asmenybės, tada kaip profesionalai, ilgainiui, kaip partneriai, tėvai, seneliai… Šįkart apie profesinį gimimą, nes pradėjus dėstyti pasijutau, kaip daugiavaikė profesinė mama. Studijas aukštojoje mokykloje galima prilyginti inkubaciniam periodui, kurio metu būrys dėstytojų „išnešioja“ būsimus dizainerius – maitina juos žiniomis, padeda vystytis jų gebėjimams ir ruošia juos savarankiškam gyvenimui atšiauriame mados pasaulyje. Ateina diena, kai JIE gimsta su pirmąją diplomine kolekcija.

Būnant diplominio darbo vadove esi tame jautriame etape, kai stebi ir prisidedi prie pirmųjų naujosios kartos dizainerių žingsnių mados pasaulyje. Ir tai kaskart jaudina ir džiugina. Neslėpsiu, reikėjo tam pribręsti ir pačiai. Tapau dėstytoja tikrai jauname amžiuje ir pradžioje jaučiausi labiau vyresne seserimi, kuri prižiūrį būrį jauniklių, būsimų konkurentų, kurie, tikėtina, vieną dieną ateis ir išstums tave iš susisukto profesinio lizdelio. Tačiau ilgainiui šis jausmas kažkur pranyko. Jį pakeitė malonumas dalintis žiniomis ir patirtimi, matant degančias akis ir norą užkariauti mados pasaulį. Ir nors viduje žinai, koks nelengvas kelias jų laukia, nesinori žlugdyti entuziazmo. Imi jį puoselėti, drąsinti, skatinti mąstyti atvirai, kūrybiškai, kitaip… Ir ateina diena, kai pamatai juos pakilusius aukščiau tavęs. Tas jausmas nė kiek neglumina. Atvirkščiai, sukelia savotišką pasitenkinimą ir pasididžiavimą. Kaip tikra motinystė, kai vaikų sėkmė tampa ir tavąją. Kitas dalykas kurį dėstydamas imi aiškiai suvokti, jok ir tu pats augi, mokaisi ir nuolat tobulėji. Su kiekvienu studentu, kiekviena nauja laida. Nauja karta verčia neatsilikti ir sekti laikmečio, kuriame jie bręsta, charakterį bei ypatybes.


Kasmet vykstanti „Mados injekcija“, jaunųjų talentų konkursas, dažnam absolventui tampa pirmuoju profesiniu krikštu ir galimybe pristatyti savo diplominio darbo kolekciją publikai bei mados vertintojams. Jaudinantis momentas išeinant iš saugios akademinės aplinkos ir galimybė pirmą kartą kaip savarankiškam kūrėjui atsistoti šalia savo modelių ant viešo podiumo. Laimingieji įšventinami į Lietuvos mados pasaulio klubą. Jie ir tampa ta jaunos kūrybinės energijos injekcija du dešimtmečius skaičiuojančioje lėtinėje „Mados infekcijoje“. Ne vienerius metus stebint šį festivalį aiškiai matoma dizainerių evoliucija nuo ūmaus jaunatviško užkrato mada iki chroniškų komercijos simptomų, kurie infekuoja senbuvius ir verčia taikytis prie vietinės rinkos dėsnių. Bet apie tai kitą kartą. Šįkart norisi asmeniškai pasidžiaugti savo diplomantais, kurie sėkmingai įveikė pirmą reikšmingą kartelę. Kalbant pandeminiais išsireiškimais, jų kūrybinis testas teigiamas ir nustatyta, kad šie mados naujokai yra infekuoti mada. Bus labai smalsu pamatyti pirmas pilnametražes jų kolekcijas jau ateinantį pavasarį. O kol kas mano didžiausi sveikinimai ir „mamiškas“ palaikymas Emai Ugianskytei ir Lukui Ivanavičiui.


APIE KARTAS IR MADAS I
Kartų konfliktai – seni, kaip pasaulis, tarsi natūraliai užprogramuoti žmonijos evoliucijos. Palikuonys stovi laipteliu aukščiau, tačiau požiūrio kampas dažnai yra atvirkščias – vyresnė karta iš aukšto žvelgia į jaunesnę, o pastaroji laužo vyresnių primetamas normas. Mada ypač vaizdžiai atspindi skirtingų amžiaus grupių individų saviraišką ir leidžia kitu kampu paanalizuoti kartų akistatas.

Karta – tai grupė žmonių, kuriuos sieja gimimo data bei esminiai įvykiai, nutikę kritiniais jų raidos laikotarpiais. Būtent šie reiškiniai suformuoja panašias vertybių sistemas, požiūrį, gyvenimo patirtį ir lemia kartų skirtumus. Kartų problemas nagrinėja ir filosofai, ir sociologai. Pastarieji kartų teoriją vertina gana prieštaringai. Vieni tai asocijuoja su šios srities „astrologija“, laikydami ją pernelyg abstrakčia ir sunkiai moksliškai pagrindžiama. Kitiems gi tai patogi, aiški ir dėsninga visuomenės analizės forma. Žymus sociologas Karlas Mannheimas dar 1923 m. parašė studiją „Kartų problema“. Tačiau diskusijų kartų klausimais itin padaugėjo po 1991 m. išleistos ir išpopuliarėjusios Williamo Strausso ir Neilo Howe knygos „Kartos“. Mada, kaip masiškai visuomenės priimama rengsenos ar elgsenos forma, itin tinkamas kartų saviraiškos studijos laukas. Tad ypač įdomu stebėti ir tyrinėti, kaip vienos ar kitos amžiaus grupės individai linksta prie panašių įvaizdžio pasirinkimų. Tuo pačiu mada – visuomenės lakmusas, nes tendencijos formuojasi ir gimsta veikiamos globalių socialinių, kultūrinių, politinių, ekonominių reiškinių. Tačiau net ir be sociologinių kompetencijų plika akimi regime susikertančius kartų interesus, konfrontuojančias jų pasaulėžiūras, skirtingų nuomonių ir elgesio formų akistatas. Apie kartų prioritetus, poreikius ir vertybes diskutuoja personalo vadovai, reklamistai, politikai, švietimo sistemos darbuotojai ir kt. Juk perpratus tam tikros amžiaus grupės ypatumus bei elgesio modelius galima daryti jai įtaką (parduoti, sudominti, įtikinti, įtraukti ir tt.). Šiuo metu visuomenėje figūruoja keturios aktyvios kartos: bumeriai (nuo angl. termino „baby-boom“, išvertus kūdikių bumas arba pokario gimstamumo bangą), X, Y (arba milenialsai) ir Z (arba dumeriai iš angl. „doomed“ – pasmerktieji). Kiekvienos kartos formavimosi laikotarpis apibrėžiamas su maždaug 5 metų paklaida, be to didelę įtaką turi ir regionas. Viena karta užaugina kitą ir jųdviejų santykis būna intensyviausias, labiausiai įtemptas. Visi savo adresu esame girdėję frazę „na ir jaunimas šiais laikais“ ir, matyt, sulauksime dienos, kai patys ją ištarsime. Mada ir įvaizdis ypač bado akis ir pirmiausiai atsiduria vyresniųjų kritikos smaigalyje. Keičiantis kartoms kito ir mados vaidmuo. XX a. viduryje žmonės tikėjo autoritetais, tad vyravo aiškios, keletą metų aktualios, dizainerių padiktuotos tendencijos. Pakitus visuomenei, artėjant naujajam tūkstantmečiui autoritetų vaidmuo sunyko ir mada subyrėjo į daugybę besikeičiančių tendencijų. Ją diktuoti ėmė nebe autoritetai, o naujos kartos atstovai gatvėse. Bet apie viską iš eilės.
BABY-BOOMER’iai
Atsigavus po II Pasaulinio karo (kuris atėmė ~75 mln. gyvybių) visuomenė ėmė sparčiai augti. Gimstamumo bumas (dabar sakytume “burbulas“) sprogo ~1947 – 1965 m. Bumerių karta buvo ugdoma “Tyliosios“, karo siaubo traumuotos kartos (~1928 – 1946 m.). Vis tik negalime tapatinti tuometinės JAV, Europos ir juolab Lietuvos visuomenės. Kiekviena jų išgyveno skirtingas istorines peripetijas. Ir jei vakaruose šios kartos jaunimas nėra į hipišką gyvenseną, tai Sovietų okupuotoje Lietuvoje už tokį įvaizdį ir pasaulėžiūrą kalindavo areštinėse ar psichiatrinėse. Tam tikra prasme tai mūsų prarastoji karta, neturėjusi laisvės ir galimybių rinktis, patyrusi politinės sistemos priespaudą ir suvaržymus. Minėti skirtumai rodo kokia diferencijuota yra kartų teorija. Ypač kai kalbame apie iki internetinę, globalizacijos nepaveiktą visuomenę. Tuometinėje Lietuvoje žmonės rengėsi gana vienodai, standartizuotai, atitikdami tarybinio piliečio etaloną. Bumeriams šiuo metu yra nuo 56 iki 74 metų. Būtent dabartiniai 50-mečiai ir 60-mečiai itin pajuto ženklų skirtumą tarp savo tėvų ir savęs šiame amžiaus tarpsnyje. Kalbama, kad XX a. antroje pusėje gyvenimo ritmas ir sąlygos tiek pakito, kad kiekviena karta gavo bent dešimtmečio rezervą. Todėl dabartiniai penkiasdešimtmečiai aktyvūs ir pilni entuziazmo, lyg būtų vos keturiasdešimties. Ilgėjant gyvenimo trukmei, senstant visuomenei kinta ir amžiaus suvokimas. Bumerių kartos tėvai sulaukę 50-ies jau ruošėsi pensijai. Tuo tarpu dabar šio amžiaus žmonės neretai pradeda gyvenimą iš naujo ir kuria ambicingus ateities planus. Jie formavosi septintajame dešimtmetyje, kuomet didelę dalį visuomenės sudarė jaunimas, kuriam reikėjo kitokios mados nei jų tėvams. Galima teigti, kad būtent nuo 1960-ųjų ėmė ženkliai skirtis kartų elgesys ir saviraiška, sparčiai formavosi jaunatviška stilistika, būrėsi subkultūros. Tai lėmė ir pigesnės pret-a-porter (standartizuotų dydžių masinės gamybos produkcijos) bei mini mados (prie kurios bumo prisidėjo ir prekyboje pasirodę pirmosios kontraceptinės tabletės) suklestėjimą, kuris neaplenkė ir Lietuvos.



Hipių subkultūra ir stilistika – kitas ryškus, tolimesnių kartų įvaizdį paveikęs fenomenas, atnešė kosmopolitišką rytietiškų ir vakarietiškų aprangos elementų sluoksniavimą, laisvą požiūrį į kūną ir seksualumą, vyriško įvaizdžio pokyčius. Tai pacifistinių protestų, priešinimosi prieš kapitalizmą (bėgimas nuo realybės buriantis į atsiskyrėliškas komunas), kovos už žmogaus teises, o Lietuvoje – rezistencijos, karta. Ir apranga tam iš dalies pasitarnaudavo. To meto pogrindžio jaunimas slapta klausydavosi vakarietiškos muzikos, kontrabandos būdu gaudavo džinsus, o vyrukai augino ilgus plaukus ir barzdas. Tai niekaip neatitiko sovietinio modelio ir buvo laikoma maištu prieš sistemą. Kita dalis perėmė tarybinio piliečio įvaizdį, kuriam puikiai tiko darbo drabužiai. Paprasti, kuklūs, duslių spalvų kostiumai, krepdešino suknelės, kartūno palaidinės praversdavo įvairiems gyvenimo atvejams. Pasirinkimo stygius skatino šią kartą imtis rankdarbių. Ko ne kiekviena moteris mokėjo siūti bei megzti ir sava kūryba papuošdavo visą šeimą. Tai aktyviai skatino ir tuometiniai žurnalai. Tokie modeliai buvo originalumo apraiška unifikuotų įvaizdžių visuomenėje.
Baby-boomer’iai neabejotinai paklojo svarbų pamatą sekančioms kartoms. Jų skleista jaunatviška energija, maišto idėjos, idealizmas užprogramavo jaunatviško vis pasikartojantį elgesio modelį, padovanojo muzikos festivalių kultūrą (kurios pirmtaku laikomas Woodstocko festivalis 1969 m.), sukėlė seksualinę revoliuciją. Gerai pagalvojus, jų anūkai eina bumerių pramintomis pėdomis ir manifestuoja panašias idėjas (moterų teisę į kūną, pasipriešimą kariniams veiksmams, kovą prieš klimato kaitą ar rasinę diskriminaciją). Peršasi išvada, kad jaunatviškas makisimalizmas ilgainiui neatlaiko išbandymo branda, nuslobsta ir prisitaiko prie gyvenimo užleisdamas vietą naujos kartos saviraiškai…



Praplėsta ištrauka iš straipsnio publikuoto žurnale MOTERIS / 2020-02
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.
APIE KARTAS IR MADAS II
PAŽYMĖTA X
Pavadinimas kilo iš šiai kartai būdingo neapibrėžtumo ir nenoro būti priskirtiems, kategorizuotiems. Tai – bumerių vaikai, kartais vadinami “baby-busters“. Kadangi šiai kategorijai priklausau ir aš, daugelį dalykų prisimenu gana autentiškai. Buvau mamos „apmegzta“ nuo galvos iki kojų, o dėdė, lyg šiuolaikinis tvaraus dizaino meistras, iš senų kontrabandinių džinsų siūdavo man pavydo vertus sijonus ir sarafanus. Dailių vaikiškų drabužių stygius skatino fantaziją – turėjau originalų iš didelių vyriškų nosinių siūtą languotą sijoną. Tai vadinamoji “rakto po kaklu karta“, kadangi vaikystėje gana anksti turėdavo tapti savarankiškais (tėvai po darbų grįždavo tik vakare), po pamokų leisdami laiką vieni ar bendraamžių kompanijose. Nemaža dalis X-sų augo išsiskyrusiose šeimose. Jie tarsi šeimos vidurinysis vaikas (apsupti bumerių ir melenialsų), kuriam lyg ir pritrūko dėmesio. Ne gana to tai skaičiumi mežesnė karta. X-sai yra bemaž daugiausiai įvairių politinių bei ekonominių sukrėtimų patyrusi karta (~ 1965-1983 m.). Šaltasis karas, ginklavimosi varžybos, auganti politinė įtampa, konkurencinė lyčių kova, AIDS protrūkis, MTV ir augantis kapitalizmas keitė jų požiūrį į pasaulį, juk viskas vyko besiformuojant šių jaunų žmonių asmenybėms. Jaunųjų X-sų nuotaikas puikiai atliepė to meto muzika (Grunge, New wave, Punk, Goth), kurią lydėjo ir atitinkama įvaizdžio stilistika. Šios kartos atstovai gana atviri religijos, seksualumo, rasės klausimais ir yra žymiai liberalesni, nei brandos sulaukę bumeriai. X kartos atstovai apibūdinami kaip individualistai, nepriklausomi, savarankiški ir kūrybingi. Tai – karjeristų karta, kuri daug dėmesio skyrė finansinei nepriklausomybei, profesiniams pasiekimams, savęs įtvirtinimui, statusui. Vis tik sulaukę brandos jie sugeba atrast balansą tarp darbo ir laisvalaikio nemažą laiko dalį skirdami asmeninio dvasinio, fizinio ar intelektinio tobulėjimo praktikoms. Jie pasitiki savimi, todėl nevengia keisti darbo, ieškoti iššūkių ir didesnės naudos sau. X kartai patinka pokyčiai ir įvairovė, o rezultatas neretai svarbiau nei pats procesas. X-sai pasižymi išreikštu kritiniu mąstymu, autoritetus vertina skeptiškai, dažnai linkę į kritiką bei aršias diskusijas. Nuo šios kartos ėmė kisti ir šeimos planavimo modelis. Anksčiau buvo įprasta vaikų susilaukti iki 25-erių. X-sai ir vėlesnės kartos gimdo vaikus įžengę į ketvirtą ar penktą dešimtmetį arba išsvis atsisako jų susilaukti. Tad galima sakyti, kad šios kartos palikuonys gali priklausyti tiek Y tiek ir Z kategorijai. Tai dabartiniai 40+ m., žmonės, kuriems aprangoje svarbi kokybė, praktiškumo ir originalumo dermė. Stilius šiai kartai svarbesnis už permainingas mados tendencijas, jie gan nuosaikūs, linkę į klasiką bei minimalizmą, be to sulaukę tokio amžiaus, kai jau žino, kas jiems tinka ir geriausiai atskleidžia jų asmenybę.



Praplėsta ištrauka iš straipsnio publikuoto žurnale MOTERIS / 2020-02
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.



















