Per amžius vyrų mada buvo įtaigi priemonė jų statuso, galios bei individualybės išraiškai. Vyriškame paveiksle nuolat kovėsi galia ir grožis. Pastarasis vis labiau buvo stumiamas šalin ir taip ilgainiui susimodeliavo stereotipais apaugusi vyriškumo samprata. Liaudyje įsitvirtino nuostata, kad vyras turi būti tik šiek tiek dailesnis už beždžionę, svarbiausia – stiprus, pasitikintis, savarankiškas ir finansiškai stabilus. Tautosaka tapęs epitetas „aukštas ir gražus“ turi veikiau pašiepiančią, nei teigiamą, reprezentatyvią nuostatą. Kodėl vyriškas grožis, rūpinimasis savo išvaizda mums kelia įtarimą? Grožis ir jėga yra lyg du priešingi poliai, kurių galios taške matome vyrus, o grožio – moteris. Stiprioji lytis ir dailioji lytis. Tokia tradicinė, kultūriškai susiformavusi nuostata, kuri XXI a. kelia vis daugiau klausimų.

Nauja, tai gerai pamiršta sena…

Ne vienam tradicinių pažiūrų ir klasikinio skonio puoselėtojui šiuolaikinė mada kilsteli antakį, o kartais iš nuostabos ir plačiai atveria žandikaulį. Nors šiuolaikinių dizainerių bei mados namų kuriama naujoji vyriškumo estetika daugeliui atrodo iššaukianti, reikia pastebėti, kad mūsų istorinė atmintis apie aprangos normas yra labai trumpa. Kartais susidaro įspūdis, jog mada gimė tik XX a. Iš dalies taip ir yra. Industrija, kurią pažįstame šiandien, susiformavo per praeitą šimtmetį. Tačiau aprangos kultūra siekia istorijos gelmes. Iš jų iškyla tokie vyriško įvaizdžio „perlai“, kurie šiandienos kontekste gali pasirodyti šokiruojantys. Aukštakulniai, šilkinės kojinės, kaspinai, gausios draperijos ir net korsetai buvo neatsiejama istorinio vyriško kostiumo dalis. Ką jau kalbėti apie XVIII-XIX a. Londono bei Paryžiaus visuomenėse figūravusius puošeivas. Preciziškas dėmesys aprangai būrė vadinamųjų dendžių ratą – vyrų, kuriems kūno bei grožio puoselėjimas, rafinuotas skonis buvo ko ne religija ir pagrindinis egzistencijos tikslas (užtenka paminėti amžininką Oscarą Wildą ir jo kultinį kūrinį „Doriano Grėjaus portretas“). Savimylos dabitos (dendis ilgainiui tapo bendriniu tai apibrėžiančiu žodžiu) mėgavosi damų dėmesiu ir suvedžiotojų reputacija. Būtent jie įvedė vadinamųjų „fantazijų“ arba nosinaičių viršutinėje švarko kišenėje madą, tik tuomet jas atstodavo lyg trofėjai kyšančios baltos šilkinės moteriškos kelnaitės. Išpuoselėtas vyriškumas tampriai siejosi ir su vyrų tarpusavio meile, kuria jie dalinosi uždaruose salonuose. Tai ilgainiui suformavo stereotipą, kad išsipustęs, išvaizdus, grožį puoselėjantis vyras veikiausiai yra netradicinės orientacijos. Tuometės aukštuomenės kronikos mini ir tūlą  Georgą Bryaną “Beau“ Brummellį, vaikiną „iš niekur“, kuris savo itin elegantiškos išvaizdos pagalba tapo tikra įžymybe ir taip prasibrovė į elito ratus, buvo net paties princo bičiulis. Šiandien tokius personažus galėtume vadinti inluenceriais, tais laikais tai buvo tikra įvaizdžio meistrystė, leidusi užmaskuoti prastą kilmę ir susikurti naują tapatybę. Grožis, vis tik, galinga jėga.

     Net ir XX a. yra buvę ekstravagantiškų vyriškos mados epizodų. Vienas ryškesnių periodų – 1970-ieji. Londono gatvėse tuo metu vyravo vadinamoji „povų revoliucija“ (angl. peacock revolution), puošeiviška subkultūra persmelkta romantizmo ir praeities nostalgijos. Jauni, ilgaplaukiai vyrukai rengėsi „blusturgiuose“ rastais senoviniais Viktorijos laikų kostiumais, dabinosi kaspinais ir puošniais marškiniais. Britanija tuo metu išgyveno ekonominę krizę ir toks įvaizdis buvo bėgimo nuo realybės išraiška. Panaši stilistika užvaldė ir muzikos pasaulį su tokiomis glam-rocko žvaigždėmis, kaip Davidas Bowie, kuris scenoje įsikūnydavo į androginišką Ziggy Stardust personažą. Aštuntasis dešimtmetis įsirašė į mados istoriją, kaip dar vienas svarbus lyčių stereotipus laužantis etapas. Moterų madoje Yves Saint Laurentas ėmėsi kelnių kostiumų variacijų ir sukūrė žymųjį dailiosios lyties smokingą. Tuo tarpu vyrų madoje, net ir komerciniuose pramoninių drabužių kataloguose, karaliavo prigludę siluetai, dekoratyvumas, išraiškingi žabo (raukiniai puošiantys marškinių užsegimą). Aštuntajame dešimtmetyje pirmą kartą pasigirsta ir unisex terminas, mada neakcentuojanti lytinės tapatybės. XX a. pabaigoje tai tapo makro tendencija, ilgainiui pagimdžiusia ir kitas su lytiškumu susijusias variacijas (gerderfluid, genderless, genderful, gender-bender, cross-dressing ir kt.).

Lyčių rokiruotė

Šiandienos kontekste vyrų mada yra itin gyvybinga, kintanti, išgyvenanti reikšmingas transformacijas. Besiplečiantis lytiškumo suvokimas veikia mados charakterį. Siekiama išsilaisvinimo iš nusistovėjusių normų, tai akivaizdžiai regime kiekviename žingsnyje, pradedant podiumais ar gatvės mada ir baigiant raudonojo kilimo įvaizdžiais bei „Instagram“ srautu. Moterų mada panašų procesą išgyveno prieš 100 metų. Siekdamos emancipacijos jos palengva įsisavino vyrišką garderobą, taip per išvaizdą deklaruodamos savo galią bei gebėjimą persikūnyti į skirtingus, iki tol išskirtinai vyrų uzurpuotus, vaidmenis. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvų tuometis kelnes vilkinčių dailiosios lyties atstovių smerkimas kelia mažų mažiausiai juoką. Vis dėlto anuomet juokinga nebuvo ir drąsios stileivos buvo pašiepiamos, neįleidžiamos į viešas erdves ir netgi baudžiamos įstatymu numatyta tvarka. Tačiau stereotipai ilgainiui griuvo, moterų emancipacija sulaužė ko ne visus įmanomus įvaizdžio tabu ir šiandien jau nebestebina niekas. Tik ne vyrų madoje, kurioje vyksta esminės permainos pranašaujančios naująją vyriškumo revoliuciją. Jei prieš 100 metų moterys siekė įgauti galios visuomenėje, tai dabar vyrai siekia atgauti teisę į jautrumą bei jausmingumą. Šį procesą gana taikliai 2020-aisiais įvardino kultinių mados namų GUCCI pagrindinis dizaineris Alessandro Michelle, kuris su naujausia kolekcija paskelbė vyriškumo manifestą, skambantį maždaug taip: „Patriarchalinėje visuomenėje vyriškas identitetas nuolat formuotas pasitelkiant žiaurius, toksiškus stereotipus. Dominuojančio, laiminčio, kitus nugalinčio vyro pavyzdys skiepijamas berniukams nuo pat gimimo. Nuostatos, tam tikri išsireiškimas ir veiksmai ilgainiui ima formuoti mačo tipo idealą, kuriame nėra vietos pažeidžiamumui ar pasitikėjimui kitais. Bet kokios vadinamojo „moteriško“ elgesio apraiškos agresyviai užsipuolamos ir priimamos, kaip grėsmė dominuojančiam vyriškumo etalonui, kuris nepripažįsta įvairovės bei skirtumų. Šiame visuomenės įskiepytame modelyje nėra nieko natūralaus. Jis taip socialiai ir kultūriškai sukonstruotas, kad atmestų bet ką, kas neatitinka nustatytų normų. Atėjo laikas dekonstruoti istoriškai suformuotą vyriškumo modelį ir išlaisvinti vyrus, skatinti jų socialiniais pančiais bei dusinančiais stereotipais neapribotą saviraišką“. Pop muzikos žvaigždė Harry Styles tapo tam tikru šių permainų simboliu. 2019 m. gruodį jis pasirodė ant amerikietiškojo VOGUE viršelio. Ne gana to, kad buvo pirmasis vyras papuošęs šio leidinio titulinį puslapį, bet dar ir vilkintis GUCCI suknelę. „Žymėti drabužius etiketėmis „vyriški“ ar „moteriški“ yra saviraišką apribojanti nuostata. Apranga teikia tiek džiaugsmo ir aš niekada negalvoju, kam ji skirta. Rengiuosi taip, kaip tuo metu jaučiuosi“, komentavo savo įvaizdžius Harrys. Tiesa tai sukėlė LGBTQ+ bendruomenės pasipiktinimą, nes iki tol tokia kontroversiška saviraiška buvo šios bendruomenės skiriamasis ženklas ir tam tikras manifestas. Tačiau čia ir slypi esminė transformacija, kuri veda prie stereotipų griūties. Vis daugiau vyrų nesibaimina romantizuoti savo įvaizdžio, nesibodi gėlėtų audinių ar pastelinių tonų, raukinių, kaspinų, nėrinių ar sijonų. Pratinantis visuomenės akiai tokios aprangos variacijos pamažu tolsta nuo lytinių orientacijų šablonų.

Vaikinas su perlo auskaru

Vyrų mada – lyg klasikos konservai. Ilgus metus lydintis tas pats skonis, stilius ir etiketės. Nuo pat Prancūzijos revoliucijos laikų ji ženkliai supaprastėjo, tapo santūri, o vyrų gerbūvį ir finansinę padėtį įkūnijo išpuoštos žmonos bei meilužės. Įsivyravo nuostata, jog vyrai „veikia“, o moterys „atrodo“. Kostiumas tapo etalonu ir uniforma. Uniforma, kuri ilgainiui įkalino. Kaip teigia VOGUE mados apžvalgininkas Christianas Allaire: „Vyrai ilgą laiką jautėsi mados šešėlyje. Vos įžengę į didžiąsias parduotuves jie su pavydu praeidavo pro neaprėpiamą moteriško asortimento įvairovę kol galop patekdavo į savo pilkšvą, niūrų skyrių. Aš pats asmeniškai norėdamas bent šiek tiek pagyvinti savo garderobą nekart pirkau drabužius moterų skyriuje“. Bet laikai keičiasi. Viskas prasidėjo nuo detalių, kurių reikšmingiausia – perlai. Podiumuose pasirodę dar 2016 m. jie tapo tikru naujojo vyriškumo simboliu. Ir jei žymusis XVII a. tapytojas Janas Vermejeris tapytų savo garsiąją drobę „Mergina su perlo auskaru“ dabar, jai neabejotinai pozuotų jaunuolis. Perlai tapo daugiau nei aksesuaru. Jie suteikia charakterį ir progos efektą kokią drabužių stilistiką bepasirinktumėte ar kur juos besegėtumėte: ausyje, aplink kaklą ar ant rankos. Manieringa tendencija virto norma ir šiandien perlų karolius galime išvysti ne tik žvaigždžių pavyzdžiuose, bet ir skirtingo tipažo gatvės vaikinų įvaizdžiuose. Neatsilieka ir kosmetikos pramonė. Vyrai vis uoliau įsigyja ne tik odos priežiūros priemones, bet ir dekoratyvinę kosmetiką, o nagų lakas pastaraisiais metais tapo vienu perkamiausių produktų. Kvepalai – vienas pirmųjų grožio industrijos produktų ėmusiu trinti lytim apibrėžtas ribas. Unisex aromatai išpopuliarėjo dar 1990-aisiais, o pastaruoju metu parfumeriją išvis vengiama skirstyti į vyrišką ar moterišką. Panašiai ir su dizainerių kolekcijomis. Vis dažniau podiumais žygiuoja miksuotų modelių šou, taip kreipiant vartotoją rinktis patinkantį drabužį nepaisant lyties aspektų.  

Žvaigždžių pavyzdžiai užima ne paskutinę vietą masinės mados transformacijose. Jaunasis Holivudas diktuoja naujas taisykles, kurios visų pirma pasimato ant raudonojo kilimo. Vienu tokių įvaizdžio „pareiškimų“ tapo amerikiečių aktorius Timothée Chalameto apranga šiųmetiniame Venecijos kino festivalyje. Jis vilkėjo Haider Ackermann kurtą skaisčiai raudoną palaidinę atvira nugara ir to paties atspalvio siauro silueto kelnes. Įvaizdis akimirksniu tapo ikoniniu, simbolizuojančiu naują santykį su vyrišku kūnu. Žymieji mados namai tampriai bendradarbiauja su įžymybėmis, tad nenuostabu kad rezultate avangardiniai sprendimai netrunka pasiekti plačiąsias mases. Gerbėjai noriai imituoja savo dievaičių išvaizdą, o šį poreikį pajutusi greitoji mada imasi jį tenkinti už žemą kainą. Taip tai, ką vos vakar matėme žvaigždžių kronikose, šiandien tampa kasdienės mados pasirinkimais. Ir tai nėra vienadienė tendencija. Vyriškos mados pokyčiai tik įsibėgėja, tad prisisekite diržus, meskite iš galvos stereotipus ir atpalaiduokite fantaziją.

Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.