TEKSTAI

Apie ką kalba PANTONE 2022 spalva?

17-3938 VERY PERI – toks pilnas 2022 m. spalvos kodas ir pavadinimas. Kasmet PANTONE institutas analizuoja pasaulio įvykius, globalias tendencijas ir nustato madingas spalvas ateinantiems metams. Yra atrenkamos ištisos teminės paletės ir spalva, kuri kartojasi jose, tikėtina, tampa metų nominante. 2021-aisiais turėjome kiek retesnę išimtį ir net dvi metų spalvas – geltoną bei pilką. Bipoliškas koloritas turėjo savo aiškią simboliką su pandemija susigyvenančiam pasauliui. Tačiau metai baigėsi ir norisi pasvarstyti, ką mums žada 2022-ieji ir kokios žinutės užkoduotos švelniai violetiniame atspalvyje.

https://theglossarymagazine.com/fashion/pantone-colour-very-peri-purple/

Ką reiškia „very peri“?

Pradžiai apie pavadinimą, nes bet kokį dalyka pradedu studijuoti nuo žodyno (neretai pateikiančio labai tikslias ir intriguojančias pirmines reikšmes). Ką reiškia šis į tiesmuką rimą sujungtas darinys „very peri“? Pirmoji junginio dalis nekelia klausimų ir signalizuoja apie kažką itin išreikšto, užaštrinto arba paprasčiau tariant „labai“. O štai PERI nuteikia mįslingai. Pirmą kartą išgirdus man prieš akis iškilo atlikėja Katty Perry, kuri, beje, savu laiku labai mėgo šį atspalvį. Tačiau viskas gerokai kebliau. Peri gali būti siejama su senovės Persų mitologine būtybe, superžmogumi, kuris iš pirmo žvilgsnio yra blogio įsikūnijimas, tačiau ilgainiui atsiskleidžia, kaip geras ir maloningas džinas arba fėja. Ši mistinė simbolika gali sietis su ateinančių metų spalvoje užkoduotu tikėjimu žmonija ir atsigręžimu į gėrį, visų pirma imantis planetos gelbėjimo misijos. Kita „peri“ reikšmė taip pat ne mažiau aktuali kalbant apie vyraujančias tendencijas. Peri – žodžio „periferija“ trumpinys, kuris, šiuo atveju, simbolizuotų mažas bendruomenes ir nuo mega centrų pavargusią visuomenę. Tendencija prasidėjo gerokai ankčiau, bet, panašu, įgauna pagreitį. Vertinama tai, kas gaminama lokaliose, nedidelėse artelėse, studijose, vis labiau grįžta rankų darbo vertė. Mados fotosesijos keliasi iš didmiesčių centrų į priemiesčius, provinciją, arčiau paprasto, glamūro nepaliesto gyvenimo. Sujungus abi paslaptingo žodelyčio „peri“ reikšmes ima dėliotis ir platesnis šia spalva nutapytas kitų metų portretas. O jame ir daugiau zeitgeist arba laikmečio dvasią atspindinčių ženklų.

Metaverse

Išgaudami esminę ateinančių metų spalvą PANTONE analitikai gilinasi į daugybę aspektų: pramogų ir kino pasaulio, šiuolaikinio meno, mados ir dizaino tendencijas, gyvenimo būdo, maisto ir kelionių ypatumus ir pan. Šiuolaikinis pasaulis vis labiau įgauna dvilypį charakterį. Gyvename realybės ir virtualybės paralelėse. Mada gan spar2iai adaptuojasi prie kintančių aplinkybių. Pasaulį užklupusi pandemija tapo katalizatoriumi dar sparčiau pereiti rpei virtualių šou, kompiuterinių žaidimų simuliacijų ar klonuotų modelių. Šioje plotmėje aiškūs lyderiai yra BALENCIAGA mados namai ir kūrybinė komanda su Demna Gvasalia priešakyje. 2021-ųjų pabaigoje M. Zuckerbergas paskelbė apie META, platformą, kurioje susijungs jo valdomi socialiniai tinklai, vaizdo žaidimai bei kiti virtualios realybės atributai. Marcas tai vadina Metaverse „naująja ekosistema“. Nesiplėsiu į technologines smulkmenas, tačiau vos žvilgtelėjus į naujojo „rojaus“ (kuris kažkuo labai primena SIMS žaidimą žaidžiamą to paties M.Z.) prezentaciją į akis krenta koloritas persmelkas pasikartojančia melsvai violetine 2022-ųjų spalva. Reklaminis triukas? Greičiausiai viskas labai apgalvota ir čia sutapimų tikimybė menka. Manau ir patys PANTONE instituto analitikai nėra naivūs, nekalti spėliotojai. Jų siūlomi koloritai ir spalvinės schemos turi aiškias sąsajas su marketinginėmis tendencijomis ir mega korporacijų strateginiais planais. Ir šiuo atveju tikrai galime kalbėti apie madingas splavas, nes jų dinamika ir kaita aiškiai juntama, tik nėra tokia kardinali ir greita. Vartotojas turi priprasti prie naujovių, jas adaptuoti, tačiau pajutus rutinos skonį spalvų temperatūra ir skalė ima kisti. Šis institutas jau 23 metus įtakoja įvairių mados, dizaino, interjero produktų vystymą, pakuočių dizainą bei vartojimo dinamiką. Pristatydama naująją spalvą PANTONE spalvų instituto strategė Laurie Pressman neslepia akivaizdžių sąsajų su skaitmeniniu, virtualiu pasauliu teigdama, kad ji simbolizuoja nerūpestingą pasitikėjimą, drąsą ir smalsumą, kuris lydės mums priimant pasikeitusių galimybių „kraštovaizdį“ bei atvers naują viziją į kitokį gyvenimą. Toks apibūdinimas puikiai tinka ir METAi. Argumentuojant spalvos pasirinkimą akcentuojama, kad gyvename permainų, transformacijų, tam tikro tranzito laikais.

Genderfluid

Bet pabandykime nutolti nuo technologijų ir priartėti arčiau žmogaus. Mada ir jos atrobutai yra mūsų antroji oda ir akivaizdi saviraiškos forma. Ne vienerius metus stebime besitrinančias ribas bei brėžiamus naujus Z kartos tapatybės kontūrus. Visų pirma į akis krenta lyties samprata ir išraiška. Fundamentali dviejų priešingų polių – vyriškumo bei moteriškumo, sistema griūna formuodama naujas raiškas. Imame aiškiai jausti tolstantį XX a., kuris ilgą laiką vilkosi paskui kaip ryškus šešėlis. Tačiau užaugus kartai, kuri apie šį itin svarbų mums raidos etapą žino tik iš pasakojimų, dauguma nustatytų normų ir stereotipų tampa nebeaktualūs, svetimi ir atgyvenę. Lyties aspektas ilgą laiką buvo ko ne esmine mados pasaulio ašimi, aiškiu matmeniu ir standartizavimo rodikliu. Suvokėme pasaulį per melsvos ir rausvos prizmę, tačiau XXI a. į lytiškumą (beje ne tik į jį) imame žiūrėti, kaip į spektrą. Pasteliškas VERI PERI atspalvis ir yra ta samplaika, savyje neturinti aiškaus vyriško ar moteriško prado. XX a. suformulavo unisex fenomeną (drabužius tinkančius abiem lytim ir tuo pačiu neakcentuojančius lytiškumo). XXI a. turime visą paletę naujų sąvokų: genderless, genderfull, genderfluid, etc. Mados kolekcijos vis rečiau skirstomos į vyriškas / moteriškas, jaunieji vartotojai rengiasi nepaisydami lytinių stereotipų, o LGBT+ bendruomenės aktyvistai, trumpai pasidžiaugę kintančiomis nuostatomis, jau ėmė piktintis nepagrįstomis įvaizdžio spekuliacijomis ir heteroseksualių asmenų besisavinama queer saviraiška. Taigi neapibrėžta, pasteliška violetinė neabejotnai tampa puikia visas šias permainas apjungiančia spalva.

Spalvos psichologija

Ši populiariosios psichologijos atšaka aktyviai taikoma marketinge. Studijuojant dailės akademijoje turėjome spalvotyros paskaitas, kuriose buvo aiškinamos spalvų dermės, kilmė, poveikis. Akivaizdu, kad spalvos veikia mus emociškai, gali lemti pasirinkimus. Spalvos neabejotinai atkreipia dėmesį (neveltui akcijos žymimos oranžine spalva, o įspėjamieji pavojaus ženklai, lyg bitės geluonis, pasižymi geltonos ir juodos deriniu). Kokį psichologinį atspalvį turi violetinė? Tai originalumo, kūrybiškumo, intuicijos, prabangos, dvasingumo ir tuo pačiu gedulo, vienatvės, depresyvumo bei beprotybės spalva. Visi minimo aspektai yra aktualūs šiandieniniame pasaulyje, madoje ir individų saviraiškoje. Pastelinis spalvos charakteris liudija apie kiek švelnesnę minimų savybių išraišką. Viskas tarsi praskiesta soc.tinklų estetkos pienu. Nepamirškime, kad įžengiame į trečiuosius pandemijos metus ir tai jau yra pakankamas ilgas laikotarpis formuotis naujiems įpročiams, elgesio normoms, saviraiškai bei komunikacijai. 2020-ieji buvo šoko ir eksperimento pojūčio periodas, 2021-ieji – kovos ir prisitaikymo laikotarpis. Kokį toną įgaus 2022-ieji? Sprendžiant iš šių metų spalvos charakterio turėtų rastis daugiau kompromisų (juk violetinė – priešingų polių raudonos bei mėlynos samplaika) bei vis ryškesnė kitoniškumo raiška. Raktiniai žodžiai su kuriais pats PANTONE institutas sieja šią spalvą yra džiaugsmas (kas pagal spalvų psichologiją sunkiai siejasi su šaltais atspalviais), pozityvus požiūris, dinamiškumas, drąsus kūrybiškumas ir vaizduotė.

https://99designs.com/blog/tips/color-psychology/

2018 vs 2022

PANTONE paskelbus 2022-ųjų spalvą iškart persmelkė déjà vu jausmas. Ir tas “matyto” efektas išties nėra toks tolimas, kad būtų sunku jį atsekti. 2018-aisiais mūsų minimas spalvų institutas metų spalva išrinko 18-3838 Ultra Violet. Kiek sodresnę šiųmetės spalvos versiją. Tai privertė žvilgetėti, kuo buvo ypatingi 2018-ieji ir kaip spalva atspindėjo to laikotarpio zeitgeist (laikmečio dvasią). Tai buvo gana ryškūs ir kontrastingi metai, persmelkti aštėjančios klimato kaitos problematikos bei pasauliu nuvilnijusios #metoo bangos (jos purslai buvo juntami ir Lietuvos akademiniame, politiniame bei meno pasaulyje). Virgil Abloh tapo pirmuoju tamsiaodžiu „Louis Vuitton“ mados namų kūrybos vadovu (tuo tarpu vienas skaudžiausių 2021-ųjų mados įvykių tapo jo netektis), o Carolina Herrara pristatė atsisveikinimo kolekciją. Tuo tarpu Alexanderis Wangas nusprendė kurti seasonless kolekcijas ir prisidėti prie lėtinamo mados tempo. Vis daugiau aukštosios mados ženklų atsisakė natūralaus kailio, o legendinis Harlemo dizaineris Dapper Dan (kadaise teistas už plagiatą) buvo pakviestas į ikoninę kolaboraciją su GUCCI. Britų aristokratija sulaukė ledi Dianos pamainos ir stiliaus ikonos vėliavą perėmė (tiksliau išplėšė iš Kate Middleton rankų) Meghan Markle.

Panašių melsvai rausvų atspalvių netolimoje praeityje būta ir daugiau. 2008-aisiais metų spalva paskelbta 18-3943 Blue Iris taip pat labai gimininga naująjai favoritei. Šiuos metus geriausiai prisimename dėl pasaulį parklupdžiusios ekonominės krizės. Tuo tarpu mados pasaulis neteko vieno žymiausių XX a. dizainerių Yves Saint Laurento, tendencijose karaliavo violetiniai atspalviai, laisvi boyfriend džinsai, o žvaigždes užvaldė cheap-chic manija. Jei žvelgti į metų spalvas, lyg į savotiškus horoskopus, 2022-ieji taip pat turėtų būti gana kontraversiški, plečiantys realybės ribas bei įtvirtinantys naujas nuostatas.

Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.

PUBLIKACIJOS

HAPPY365

KŪRYBA

Tarptautinė paroda „Mados dizaino pasakojimai” | 2021

2021 m. švenčiamos simbolinės VDA Mados dizaino katedros (buvęs pavadinimas Kostiumo dizaino) 30 metų sukaktuvės. Tarptautinė paroda „Mados dizaino pasakojimai” praskleidžia katedros absolventų ir dėstytojų kūrybinio kelio bei karjeros užkulisius nuo 1991 m. iki dabar.

Parodoje pristatyta retrospektyvi mano kurtų MOTERS žurnalų viršelių kompiliacija, atspindinti mados spaudos kaitą per pastaruosius 15 metų. Viršelis, tarsi žurnalo veidas, reprezentuoja ir jo kismą, seniausio Lietuvoje žurnalo (leidžiamo nuo 1920 m.) transformaciją į vakarietiškus etalonus atitinkančio leidinio pavidalą.

Parodos dalyviai: Sandra Straukaitė, Giedrius Paulauskas, Agnė Kuzmickaitė, Egidijus Rainys, Eglė Žiemytė, Egidijus Sidaras, Seržas Gandžumianas, Rūta Kvaščevičiūtė, Ieva Šlaičiūnaitė, Emilija Poplavskytė, Lilija Larionova, Jolanta Talaikytė, Alevtina Ščepanova, Edita Sabockytė-Skudienė, (Between), Justina Semčenkaitė, Ieva Tamutytė, Rytis Beiga, Jolanta Vazalinskienė, Ruslanas Rybakovas, 3.14, Ramunė Strazdaitė, Renata Maldutienė, Justė Kubilinskaitė Tarvydienė, Liepa Aliukaitė, Jolanta Rimkutė, Ieva Ševiakovaitė, Vidmina Stasiulytė (Švedija), Sonja Šterman (Slovėnija), Lodzės dailės akademija / Mados institutas (Lenkija).

Parodos kuratorės: prof. dr. Renata Maldutienė, Agnetė Voverė

Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lodzės dailės akademija / Mados institutas
Organizatorius: Vilniaus dailės akademija

TEKSTAI

MADOS ĮVAIKIAI

Per gyvenimą skirtingai gimstame keletą kartų: pradžioje, kaip žmogiško pavidalo būtybės, vėliau, kaip asmenybės, tada kaip profesionalai, ilgainiui, kaip partneriai, tėvai, seneliai… Šįkart apie profesinį gimimą, nes pradėjus dėstyti pasijutau, kaip daugiavaikė profesinė mama. Studijas aukštojoje mokykloje galima prilyginti inkubaciniam periodui, kurio metu būrys dėstytojų „išnešioja“ būsimus dizainerius – maitina juos žiniomis, padeda vystytis jų gebėjimams ir ruošia juos savarankiškam gyvenimui atšiauriame mados pasaulyje. Ateina diena, kai JIE gimsta su pirmąją diplomine kolekcija.

Būnant diplominio darbo vadove esi tame jautriame etape, kai stebi ir prisidedi prie pirmųjų naujosios kartos dizainerių žingsnių mados pasaulyje. Ir tai kaskart jaudina ir džiugina. Neslėpsiu, reikėjo tam pribręsti ir pačiai. Tapau dėstytoja tikrai jauname amžiuje ir pradžioje jaučiausi labiau vyresne seserimi, kuri prižiūrį būrį jauniklių, būsimų konkurentų, kurie, tikėtina, vieną dieną ateis ir išstums tave iš susisukto profesinio lizdelio. Tačiau ilgainiui šis jausmas kažkur pranyko. Jį pakeitė malonumas dalintis žiniomis ir patirtimi, matant degančias akis ir norą užkariauti mados pasaulį. Ir nors viduje žinai, koks nelengvas kelias jų laukia, nesinori žlugdyti entuziazmo. Imi jį puoselėti, drąsinti, skatinti mąstyti atvirai, kūrybiškai, kitaip… Ir ateina diena, kai pamatai juos pakilusius aukščiau tavęs. Tas jausmas nė kiek neglumina. Atvirkščiai, sukelia savotišką pasitenkinimą ir pasididžiavimą. Kaip tikra motinystė, kai vaikų sėkmė tampa ir tavąją. Kitas dalykas kurį dėstydamas imi aiškiai suvokti, jok ir tu pats augi, mokaisi ir nuolat tobulėji. Su kiekvienu studentu, kiekviena nauja laida. Nauja karta verčia neatsilikti ir sekti laikmečio, kuriame jie bręsta, charakterį bei ypatybes.

**Luko Ivanavičiaus diplominio darbo kolekcijos eskizai**

**Luko Ivanavičiaus kolekcija “The bigger the better“ laimėjusi “Mados injekcija 2021“ konkursą.**

Kasmet vykstanti „Mados injekcija“, jaunųjų talentų konkursas, dažnam absolventui tampa pirmuoju profesiniu krikštu ir galimybe pristatyti savo diplominio darbo kolekciją publikai bei mados vertintojams. Jaudinantis momentas išeinant iš saugios akademinės aplinkos ir galimybė pirmą kartą kaip savarankiškam kūrėjui atsistoti šalia savo modelių ant viešo podiumo. Laimingieji įšventinami į Lietuvos mados pasaulio klubą. Jie ir tampa ta jaunos kūrybinės energijos injekcija du dešimtmečius skaičiuojančioje lėtinėje „Mados infekcijoje“. Ne vienerius metus stebint šį festivalį aiškiai matoma dizainerių evoliucija nuo ūmaus jaunatviško užkrato mada iki chroniškų komercijos simptomų, kurie infekuoja senbuvius ir verčia taikytis prie vietinės rinkos dėsnių. Bet apie tai kitą kartą. Šįkart norisi asmeniškai pasidžiaugti savo diplomantais, kurie sėkmingai įveikė pirmą reikšmingą kartelę. Kalbant pandeminiais išsireiškimais, jų kūrybinis testas teigiamas ir nustatyta, kad šie mados naujokai yra infekuoti mada. Bus labai smalsu pamatyti pirmas pilnametražes jų kolekcijas jau ateinantį pavasarį. O kol kas mano didžiausi sveikinimai ir „mamiškas“ palaikymas Emai Ugianskytei ir Lukui Ivanavičiui.

**Emos Ugianskytės diplominio darbo kolekcijos eskizai.**

**Emos Ugianskytės diplominio darbo kolekcija “Pretty ugly“ laimėjusi “Mados ijekcija 2021“ konkursą.**

TEKSTAI

APIE KARTAS IR MADAS I

Kartų konfliktai – seni, kaip pasaulis, tarsi natūraliai užprogramuoti žmonijos evoliucijos. Palikuonys stovi laipteliu aukščiau, tačiau požiūrio kampas dažnai yra atvirkščias – vyresnė karta iš aukšto žvelgia į jaunesnę, o pastaroji laužo vyresnių primetamas normas. Mada ypač vaizdžiai atspindi skirtingų amžiaus grupių individų saviraišką ir leidžia kitu kampu paanalizuoti kartų akistatas.

Karta – tai grupė žmonių, kuriuos sieja gimimo data bei esminiai įvykiai, nutikę kritiniais jų raidos laikotarpiais. Būtent šie reiškiniai suformuoja panašias vertybių sistemas, požiūrį, gyvenimo patirtį ir lemia kartų skirtumus. Kartų problemas nagrinėja ir filosofai, ir sociologai. Pastarieji kartų teoriją vertina gana prieštaringai. Vieni tai asocijuoja su šios srities „astrologija“, laikydami ją pernelyg abstrakčia ir sunkiai moksliškai pagrindžiama. Kitiems gi tai patogi, aiški ir dėsninga visuomenės analizės forma. Žymus sociologas Karlas Mannheimas dar 1923 m. parašė studiją „Kartų problema“. Tačiau diskusijų kartų klausimais itin padaugėjo po 1991 m. išleistos ir išpopuliarėjusios Williamo Strausso ir Neilo Howe knygos „Kartos“. Mada, kaip masiškai visuomenės priimama rengsenos ar elgsenos forma, itin tinkamas kartų saviraiškos studijos laukas. Tad ypač įdomu stebėti ir tyrinėti, kaip vienos ar kitos amžiaus grupės individai linksta prie panašių įvaizdžio pasirinkimų. Tuo pačiu mada – visuomenės lakmusas, nes tendencijos formuojasi ir gimsta veikiamos globalių socialinių, kultūrinių, politinių, ekonominių reiškinių. Tačiau net ir be sociologinių kompetencijų plika akimi regime susikertančius kartų interesus, konfrontuojančias jų pasaulėžiūras, skirtingų nuomonių ir elgesio formų akistatas. Apie kartų prioritetus, poreikius ir vertybes diskutuoja personalo vadovai, reklamistai, politikai, švietimo sistemos darbuotojai ir kt. Juk perpratus tam tikros amžiaus grupės ypatumus bei elgesio modelius galima daryti jai įtaką (parduoti, sudominti, įtikinti, įtraukti ir tt.). Šiuo metu visuomenėje figūruoja keturios aktyvios kartos: bumeriai (nuo angl. termino „baby-boom“, išvertus kūdikių bumas arba pokario gimstamumo bangą), X, Y (arba milenialsai) ir Z (arba dumeriai iš angl. „doomed“ – pasmerktieji). Kiekvienos kartos formavimosi laikotarpis apibrėžiamas su maždaug 5 metų paklaida, be to didelę įtaką turi ir regionas. Viena karta užaugina kitą ir jųdviejų santykis būna intensyviausias, labiausiai įtemptas. Visi savo adresu esame girdėję frazę „na ir jaunimas šiais laikais“ ir, matyt, sulauksime dienos, kai patys ją ištarsime. Mada ir įvaizdis ypač bado akis ir pirmiausiai atsiduria vyresniųjų kritikos smaigalyje. Keičiantis kartoms kito ir mados vaidmuo. XX a. viduryje žmonės tikėjo autoritetais, tad vyravo aiškios, keletą metų aktualios, dizainerių padiktuotos tendencijos. Pakitus visuomenei, artėjant naujajam tūkstantmečiui autoritetų vaidmuo sunyko ir mada subyrėjo į daugybę besikeičiančių tendencijų. Ją diktuoti ėmė nebe autoritetai, o naujos kartos atstovai gatvėse. Bet apie viską iš eilės.

BABY-BOOMER’iai

Atsigavus po II Pasaulinio karo (kuris atėmė ~75 mln. gyvybių) visuomenė ėmė sparčiai augti. Gimstamumo bumas (dabar sakytume “burbulas“) sprogo ~1947 – 1965 m. Bumerių karta buvo ugdoma “Tyliosios“, karo siaubo traumuotos kartos (~1928 – 1946 m.). Vis tik negalime tapatinti tuometinės JAV, Europos ir juolab Lietuvos visuomenės. Kiekviena jų išgyveno skirtingas istorines peripetijas. Ir jei vakaruose šios kartos jaunimas nėra į hipišką gyvenseną, tai Sovietų okupuotoje Lietuvoje už tokį įvaizdį ir pasaulėžiūrą kalindavo areštinėse ar psichiatrinėse. Tam tikra prasme tai mūsų prarastoji karta, neturėjusi laisvės ir galimybių rinktis, patyrusi politinės sistemos priespaudą ir suvaržymus. Minėti skirtumai rodo kokia diferencijuota yra kartų teorija. Ypač kai kalbame apie iki internetinę, globalizacijos nepaveiktą visuomenę. Tuometinėje Lietuvoje žmonės rengėsi gana vienodai, standartizuotai, atitikdami tarybinio piliečio etaloną. Bumeriams šiuo metu yra nuo 56 iki 74 metų. Būtent dabartiniai 50-mečiai ir 60-mečiai itin pajuto ženklų skirtumą tarp savo tėvų ir savęs šiame amžiaus tarpsnyje. Kalbama, kad XX a. antroje pusėje gyvenimo ritmas ir sąlygos tiek pakito, kad kiekviena karta gavo bent dešimtmečio rezervą. Todėl dabartiniai penkiasdešimtmečiai aktyvūs ir pilni entuziazmo, lyg būtų vos keturiasdešimties. Ilgėjant gyvenimo trukmei, senstant visuomenei kinta ir amžiaus suvokimas. Bumerių kartos tėvai sulaukę 50-ies jau ruošėsi pensijai. Tuo tarpu dabar šio amžiaus žmonės neretai pradeda gyvenimą iš naujo ir kuria ambicingus ateities planus. Jie formavosi septintajame dešimtmetyje, kuomet didelę dalį visuomenės sudarė jaunimas, kuriam reikėjo kitokios mados nei jų tėvams. Galima teigti, kad būtent nuo 1960-ųjų ėmė ženkliai skirtis kartų elgesys ir saviraiška, sparčiai formavosi jaunatviška stilistika, būrėsi subkultūros. Tai lėmė ir pigesnės pret-a-porter (standartizuotų dydžių masinės gamybos produkcijos) bei mini mados (prie kurios bumo prisidėjo ir prekyboje pasirodę pirmosios kontraceptinės tabletės) suklestėjimą, kuris neaplenkė ir Lietuvos.

Hipių subkultūra ir stilistika – kitas ryškus, tolimesnių kartų įvaizdį paveikęs fenomenas, atnešė kosmopolitišką rytietiškų ir vakarietiškų aprangos elementų sluoksniavimą, laisvą požiūrį į kūną ir seksualumą, vyriško įvaizdžio pokyčius. Tai pacifistinių protestų, priešinimosi prieš kapitalizmą (bėgimas nuo realybės buriantis į atsiskyrėliškas komunas), kovos už žmogaus teises, o Lietuvoje – rezistencijos, karta. Ir apranga tam iš dalies pasitarnaudavo. To meto pogrindžio jaunimas slapta klausydavosi vakarietiškos muzikos, kontrabandos būdu gaudavo džinsus, o vyrukai augino ilgus plaukus ir barzdas. Tai niekaip neatitiko sovietinio modelio ir buvo laikoma maištu prieš sistemą. Kita dalis perėmė tarybinio piliečio įvaizdį, kuriam puikiai tiko darbo drabužiai. Paprasti, kuklūs, duslių spalvų kostiumai, krepdešino suknelės, kartūno palaidinės praversdavo įvairiems gyvenimo atvejams. Pasirinkimo stygius skatino šią kartą imtis rankdarbių. Ko ne kiekviena moteris mokėjo siūti bei megzti ir sava kūryba papuošdavo visą šeimą. Tai aktyviai skatino ir tuometiniai žurnalai. Tokie modeliai buvo originalumo apraiška unifikuotų įvaizdžių visuomenėje.

Baby-boomer’iai neabejotinai paklojo svarbų pamatą sekančioms kartoms. Jų skleista jaunatviška energija, maišto idėjos, idealizmas užprogramavo jaunatviško vis pasikartojantį elgesio modelį, padovanojo muzikos festivalių kultūrą (kurios pirmtaku laikomas Woodstocko festivalis 1969 m.), sukėlė seksualinę revoliuciją. Gerai pagalvojus, jų anūkai eina bumerių pramintomis pėdomis ir manifestuoja panašias idėjas (moterų teisę į kūną, pasipriešimą kariniams veiksmams, kovą prieš klimato kaitą ar rasinę diskriminaciją). Peršasi išvada, kad jaunatviškas makisimalizmas ilgainiui neatlaiko išbandymo branda, nuslobsta ir prisitaiko prie gyvenimo užleisdamas vietą naujos kartos saviraiškai…

Praplėsta ištrauka iš straipsnio publikuoto žurnale MOTERIS / 2020-02

Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.