PUBLIKACIJOS

Normalybė

Šį terminą nugirdau klausydama radijo laidą apie Japoniją po pandemijos. Realybę po karantino jie vadina naująją normalybe. Matyt žodis realybė jų kalboje yra mažiau populiarus. Kita vertus yra akivaizdus skirtumas tarp to, kas realu ir kas normalu. Realybė ne visada būna normali ir tuo turėjome progos įsitikinti. Mane suintrigavo pats naujadaras ir privertė susimąstyti apie normalumo sąvoką. Nuo pat gimimo mus lydi tam tikros normos ir jomis apibrėžti rėmai. Normalus ūgis, kūno masė, kraujospūdis. Normaliai apsirengęs ir besielgiantis žmogus yra normalios visuomenės pamatinė plyta (perfrazuojant „Pink Floyd“ sieną). Normalumas yra tam tikras etalonas, standartas. Jei jis nebūtų dominuojantis, gyventume absoliučiame chaose. Tai lyg gairė, leidžianti pastebėti nukrypimus ar orientyras, stengiantis susigaudyti permainingoje šiandienos įvairovė. Tuo tarpu madoje normalumo kategorija turi gana prieštaringą reputaciją. Iš vienos pusės ji ženklina greitąją madą, kuri tapo visuomenės uniforma. Intuityviai jaučiame daugumos priimtus mados normatyvus, kurie leidžia saugiai susilieti su minia. Tuo pačiu tai tikras įžeidimas mados dizaineriams. Retas kuris norėtų sulaukti epiteto, kad ilgai kurta kolekcija yra tiesiog labai normali. Tokio komplimento potekstė – nuobodulys ir originalumo stoka. X kartos atstovai tėvų buvo ugdomi užaugti „normaliais žmonėmis“. Tuo tarpu Z kartoje normalumas yra gana miglota savybė. Privalai turėti bent vieną keistenybę. Jei neturi – sugalvok, bet žiūrėk, kad būtų įtikinama. Tuo pat metu aiškiai suvokiamas ir egzistencinis normalumo gėris – kam kažko siekti, leisti gyvenimą liejant prakaitą, kai galima gyventi sau čia ir dabar, paprastai ir normaliai. Gerai pagalvojus, visi mes nesame tokie jau unikalūs, kokiais įsivaizduojame esą. Ar žinote, kad tik 0,1% mūsų DNR yra unikali, o likę 99,9% – lyg konvejerio nulieta identiška schema? Tačiau būtent ši maža dalelytė nulemia, kad skiriamės vieni nuo kitų ir net identiški dvyniai nėra vienodi. Tad, matyt, nuo normalybės pabėgti nepavyks. O kiek esame linkę peržengti ribas ir išsišokti iš minios – kiekvieno asmeninis reikalas, nulemtas mažyčio DNR skirtumo.

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2020 rugpjūtis

PUBLIKACIJOS

Karantinas

„Gyvenkite įdomiais laikais“, – koks pranašiškai aktualus buvo praeitais metais lankytos Venecijos meno bienalės šūkis, su kaupu besipildantis šiandien, pasaulinio karantino kontekste. Sakysite, kas bendro tarp mados ir viruso? Akivaizdu – abu plinta greitai, masiškai, nepaisydami sienų ar finansinės padėties. Mes net „Mados infekcijos“ festivalį turime. Panašumų daug, o ir sukeliamas efektas abiem atvejais palieka ryškias, skausmingas žymes. XXI a. rykšte tapęs žalingas greitosios mados „viruso“ proveržis negailestingai ardo žemės ekosistemą. Ironiška, bet šis virusas – pirmasis atvejis naujųjų laikų istorijoje, kuomet originalas gimė Kinijoje, o kopijas paskleidė mados sostine tituluojamas Milanas. Mados pasaulis į pokyčius reaguoja žaibiškai, kartais net pranašiškai. Prisimenant praeito rudens tendencijas, jose vyravusias kaukes ir veidą dengiančias movas, supranti koks įžvalgus darinys yra mada. Išgyvename ir vartojimo karantiną, kuris atvėrė mūsų pinigines visai kito pobūdžio „madingiems“ produktams, tokiems kaip grikiai, makaronai ar tualetinis popierius. Užsidarant fabrikams jau stringa rudens ir žiemos kolekcijų gamyba. O juk mada – kaip karšta bandelė, laiku neparduota, nurašoma. Uždaromos parduotuvės, atšaukiami renginiai, snobiškus pasižmonėjimus keičia saviizoliacija namuose. Gal tai padės atrasti iki šiol nesibaigiančiuose darbuose ir rūpesčiuose švaistytą laiką? Galų gale galėsim į valias skaityti, bendrauti su artimaisiais, vakarais žiūrėti filmus ar apsigyventi sodyboje gamtos prieglobsty. Neprapulsim, interneto era įgalina mus gyventi neišeinant iš namų. Tačiau turime šį koronavirusą išnaudoti, kaip neeilinę galimybę, visus sutelkiantį šansą iš esmės pasikeisti. Tai lyg savotiškas eksperimentas, mūsų sąmoningumo išbandymas. Jei pasiseks – ilgam išmoksime tenkintis tuo, ką turime, lėtinti gyvenimo tempą, iš naujo įvertinti, kas išties svarbu, o ne tiesiog madinga. Gal būtent tokios ekstremalios sąlygos leis pagaliau žengti būtinus žingsnius švaresnės planetos link. Nėra to bloga, kas neišeitų į gerą. Vienos įtakingiausių pasaulinių tendencijų analitikių Li Edelkoort teigimu šis virusas gali paradoksaliai padėti mums išlikti kaip rūšiai. Nebegalime gyventi tokio pertekliaus, masinės produkcijos, vartojimo ir taršos sąlygomis. Turėtume galiausiai suvokti, jog tai tiesiog ydinga, amoralu ir… nemadinga.

Mados redaktorės skiltis / MOTERIS 2020 balandis