Per gyvenimą skirtingai gimstame keletą kartų: pradžioje, kaip žmogiško pavidalo būtybės, vėliau, kaip asmenybės, tada kaip profesionalai, ilgainiui, kaip partneriai, tėvai, seneliai… Šįkart apie profesinį gimimą, nes pradėjus dėstyti pasijutau, kaip daugiavaikė profesinė mama. Studijas aukštojoje mokykloje galima prilyginti inkubaciniam periodui, kurio metu būrys dėstytojų „išnešioja“ būsimus dizainerius – maitina juos žiniomis, padeda vystytis jų gebėjimams ir ruošia juos savarankiškam gyvenimui atšiauriame mados pasaulyje. Ateina diena, kai JIE gimsta su pirmąją diplomine kolekcija.

Būnant diplominio darbo vadove esi tame jautriame etape, kai stebi ir prisidedi prie pirmųjų naujosios kartos dizainerių žingsnių mados pasaulyje. Ir tai kaskart jaudina ir džiugina. Neslėpsiu, reikėjo tam pribręsti ir pačiai. Tapau dėstytoja tikrai jauname amžiuje ir pradžioje jaučiausi labiau vyresne seserimi, kuri prižiūrį būrį jauniklių, būsimų konkurentų, kurie, tikėtina, vieną dieną ateis ir išstums tave iš susisukto profesinio lizdelio. Tačiau ilgainiui šis jausmas kažkur pranyko. Jį pakeitė malonumas dalintis žiniomis ir patirtimi, matant degančias akis ir norą užkariauti mados pasaulį. Ir nors viduje žinai, koks nelengvas kelias  jų laukia, nesinori žlugdyti entuziazmo. Imi jį puoselėti, drąsinti, skatinti mąstyti atvirai, kūrybiškai, kitaip… Ir ateina diena, kai pamatai juos pakilusius aukščiau tavęs. Tas jausmas nė kiek neglumina. Atvirkščiai, sukelia savotišką pasitenkinimą ir pasididžiavimą. Kaip tikra motinystė, kai vaikų sėkmė tampa ir tavąją. Kitas dalykas kurį dėstydamas imi aiškiai suvokti, jok ir tu pats augi, mokaisi ir nuolat tobulėji. Su kiekvienu studentu, kiekviena nauja laida. Nauja karta verčia neatsilikti ir sekti laikmečio, kuriame jie bręsta, charakterį bei ypatybes.  

Kasmet vykstanti „Mados injekcija“, jaunųjų talentų konkursas, dažnam absolventui tampa pirmuoju profesiniu krikštu ir galimybe pristatyti savo diplominio darbo kolekciją publikai bei mados vertintojams. Jaudinantis momentas išeinant iš saugios akademinės aplinkos ir galimybė pirmą kartą kaip savarankiškam kūrėjui atsistoti šalia savo modelių ant viešo podiumo. Laimingieji įšventinami į Lietuvos mados pasaulio klubą. Jie ir tampa ta jaunos kūrybinės energijos injekcija du dešimtmečius skaičiuojančioje lėtinėje „Mados infekcijoje“. Ne vienerius metus stebint šį festivalį aiškiai matoma dizainerių evoliucija nuo ūmaus jaunatviško užkrato mada iki chroniškų komercijos simptomų, kurie infekuoja senbuvius ir verčia taikytis prie vietinės rinkos dėsnių. Bet apie tai kitą kartą. Šįkart norisi asmeniškai pasidžiaugti savo diplomantais, kurie sėkmingai įveikė pirmą reikšmingą kartelę. Kalbant pandeminiais išsireiškimais, jų kūrybinis testas teigiamas ir nustatyta, kad šie mados naujokai yra infekuoti mada. Bus labai smalsu pamatyti pirmas pilnametražes jų kolekcijas jau ateinantį pavasarį. O kol kas mano didžiausi sveikinimai ir „mamiškas“ palaikymas Emai Ugianskytei ir Lukui Ivanavičiui.