Viename didžiausių Europoje tekstilės muziejų kovo 14 d. atidaryta tarptautinė paroda “Costume & Contemplation On Religion”. Ekspozicijoje nesiekia permąstyti religijos sampratos, o veikiau atskleisti, kiek skirtingų tikėjimų patirčių kiekvienas menininkas savyje talpina. Specialiai šiai parodai sukurti objektai reflektuoja asmenišką menininko santykį tarp sacrum ir profanum, įdaiktina patirtis, kurias sunku apibrėžti vien žodžiais. Parodos dalyviai – mados dizaino tyrėjai, dėstytojai iš Lenkijos Lodzės dailės akademijos, Slovėnijos Mariboro universiteto ir Vilniaus dailės akademijos.

Savo tyrime parodos užduota tema gilinausi į persipynusį mados ir religijos santykį formuojant estetikos bei moralės standartus, kurie istoriškai siekė pažaboti moters kūną ir sielą. Šiuolaikiniame pasaulyje mada yra tapusi religijos forma su savo kultu, pranašais, biblijomis ir ikonomis. Vienas universaliausių mados atributų – pakaba – tapo bendriniu, visą industriją žyminčiu simboliu. Šis, iš pažiūros paprastas, istoriškai vizualiai menkai pakitęs daiktas, ilgainiui įgavo papildomų kontroversiškų reikšmių. 1960-70 m., aktyvizmo prieš abortų draudimą kontekste, pakaba tapo pasirinkimo laisvės bei lygių teisių į kūną simboliu. 1990-ųjų pabaigoje madoje įsivyravus itin liesam figūros etalonui (išprovokavusiam globalią mitybos sutrikimų bangą), podiumų modeliai buvo pašaipiai pravardžiuojami „vaikščiojančiomis pakabomis“. Tragiškos išsekusių modelių mirtys demonstruojant madingas kolekcijas įkvėpė kovą už įvairovės toleranciją madoje.

Meninėje instaliacijoje (H)anger panaudotos cheminių drabužių valyklų pakabos, marionetiškai sujungtos į etnografinius sodus primenantį objektą. Tokiu būdu sukuriamas įvairiaprasmių metaforų tinklas, skatinantis žiūrovą susimąstyti apie diktuojamų estetinių bei moralinių etalonų įtaką, veikiančią mus nuo gimimo iki mirties.

Kuratoriai: Renata Maldutienė, Agnetė Voverė,
Michał Szulc, konsultantė – Magdalena Gonera.