Kaukė – ypatinga ir šiuo metu itin aktuali aprangos detalė, turinti tiek dekoratyvią, tiek apsauginę ar net psichologinę reikšmę. Metus gyvename prisidengę veidus, tad kirba noras plačiau panagrinėti kaukių prigimtį ir kaip jos mus veikia šiandieniniame gyvenime.

Pastaruoju metu vyksta aibės tarptautinių nuotolinių konferencijų ir seminarų, kuriuose įprastomis aplinkybėmis fiziškai dalyvauti būtų sunku. Namuose uždaręs ir gyvenimo dinamiką apribojęs karantinas atvėrė plačias lavinimosi internete galimybes. Taip vieną žiemos vakarą praleidau klausydama mados ekspertų pranešimų. Vieno jų pabaigoje iškilo klausimas, kaip vertinamos kaukės iš stilistinės pusės. Koks kaukių dėvėjimo etiketas, estetinės ypatybės ar derinimo principai? Ar elegantiškai apsirengus pridera būti su medicinine kauke? O gal saugumas – svarbiausias argumentas, atremiantis bet kokius stilistinius išvedžiojimus?

Iš tiesų dabartinis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be kaukių. Kiekvienas turime savo santykį su jomis. Vieni, susirūpinę ekologija, renkasi daugkartines, siuvasi jas derindami prie mėgstamų drabužių. Kiti – net ir medicinines paverčia daugkartinėmis, neapdairaus taupumo sumetimais dėvėdami jas iki paskutinio siūlo. Formuojasi ir tam tikras naujas kaukių dėvėjimo, derinimo etiketas. Antai aukšto rango moterys vis dažniau pasirodo su to paties audinio, kaip dalykinis kostiumėlis, kaukėmis. Jos tampa ir korporatyvinio įvaizdžio dalimi. Politikai, prezidentai vis dažniau pirmenybę teikia santūriems juodiems modeliams. Kaukės tapo ir nauju verslo dovanų priedu, firminiu suvenyru per konferencijas ar kitus renginius, reklamos talpinimo bei politinių manifestų vieta (nukonkuravo įprastus marškinėlius). O gatvėse galima išvysti itin platų pasirinkimų spektrą. Nenuostabu, kad kilo aibė verslo idėjų ir internete galima rasti kaukių su šmaikščiais piešiniais, užrašais, įžymybių veidais ar gyvūnų snukiais. Prekyba jomis tapo ir dar viena paramos forma, kuomet gautas pelnas skiriamas pasirenkamai organizacijai ar aktyvistų judėjimui. Dizaineriai, netekę užsakymų ir užvėrę salonų duris, taip pat ėmėsi siūti savo kūrybos veido apsaugas (beje, mąstant praktiškai ir ekologiškai, tam puikiai tinka siūtų drabužių audinių atraižos). Kaip sakoma, karūna nenukrito, ir daugeliui tai tapo finansiniu išsigelbėjimu. Tokia realybė.

BEVEIDĖ MINIA

Iš namų be kaukės išeiti nevalia. Nutrūkus socialiniams kontaktams, gatvėje prasilenkiant su kone beveidžiais praeiviais apima labai prieštaringi jausmai – nerimas, vienatvė, susvetimėjimas. Akys laksto mėgindamos užkabinti pažįstamą žvilgsnį. Kiek kartų viešumoje nepasisveikinote su bičiuliu, nes jo tiesiog nepažinote, arba apsipažinote ir puolėt kalbint niekuo dėtą praeivį? Simboline prasme kaukės yra tam tikras susvetimėjimo, atsiribojimo, paslaptingumo, nežinomybės ženklas, siekiantis gilią istoriją ir turintis senas tradicijas. Užgavėnės, Venecijos karnavalas, teatras… Kaukių mūsų kultūroje apstu.

„Žmogus su kauke“ – įsišaknijusi psichologinė metafora, kalbanti apie emocijas ir tikrąją savo esybę slepiančią personą. Kaukės dažnai asocijuojasi su veidmainyste, nepatikimumu, slapukavimu. Ir nors dabar pagrindinė jų funkcija – apsauga nuo sparčiai plintančio viruso, akivaizdu, kad kaukių poveikis ir reikšmė gerokai platesni. Jos įgyja naują simboliką. Patikima, tinkamai dėvima kaukė priimama kaip ženklas, kalbantis apie žmogaus atsakomybę ir sąmoningumą, o štai komiškos, jokios apsaugos neteikiančios rodosi kaip pačios pandemijos paniekinimas. Tai, kokią reikšmę kiekvienas skiriame kaukėms, tapo kritiškai svarbiu santykių ir elgesio vertinimo kriterijumi. Nenuostabu, kad tuo pat metu tai ir vienija, ir priešina visuomenę bei akivaizdžiai demaskuoja jos problemas. Juk, pavyzdžiui, visuotinis kaukių dėvėjimas itin pravartus įvairaus plauko nusikaltėliams. Policija skundžiasi vis sunkiau identifikuojamais vagimis ir plėšikais. Galvas suka ir paparacai: po kaukėmis pasislėpusias įžymybes sunku atpažinti, tokios jų nuotraukos mažiau paklausios ir leidžia žvaigždėms bent šiek atsipūsti nuo perdėto dėmesio. Visa tai atrodė laikina, tačiau praėjus metams kirba nerami mintis – o gal tai nauja mūsų kasdienybė ir kaukė taps privalomu aprangos elementu?

PRIEŠISTORĖ

Mados istorijoje nedaug tokių pavyzdžių, kuomet specifiniai, siaurą funkciją turintys aprangos elementai tampa masiškai naudojami ir net madingi. Į galvą šauna įvairios uniformos ir jų detalės, įsitvirtinusios mados rinkoje, itin praktiški darbo drabužiai, kurių savybės tapo patrauklios ir kasdienybėje. Medicininė veido kaukė buvo sukurta XIX a. pabaigoje. Tai išprovokavo bakteriologijos mokslo atsiradimas ir plėtra – higiena, sterilumas tapo medicinos srities būtinybe. Apsauginės kaukės jau ne vieną dešimtmetį yra Azijos gyventojų kasdienybė, ten jos dėvimos nuolat, saugantis ne tik nuo įvairių sezoninių virusų, bet ir nuo alergenų ar oro taršos.

Mada – gyvenimo atspindys, todėl natūralu, kad neilgai trukus ir dizaineriai ėmė naudoti kaukes kaip originalų kolekcijų akcentą. Antai 2002-ųjų Rafo Simonso vyriškoje kolekcijoje, pasirodžiusioje netrukus po rugsėjo 11-osios teroro atakų, kaukės turėjo stiprų stilistinį, emocinį ir estetinį užtaisą. Tai buvo savotiška alternatyva vartotojiškumą įkūnijančiai logomanijai. Anonimiškumas tapo nauja originalumo, įvaizdžio deklaracijos forma. XXI a. kaukės turi stiprią simbolinę reikšmę. 2017 m. po JAV prezidento inauguracijos jos imtos naudoti kaip manifestacija prieš D. Trumpo politiką – diskriminuojantį požiūrį į imigrantus, moteris, mažumas, LGBTQ bendruomenę. Jas mielai išnaudojo ir klimato kaitos aktyvistai. Požiūryje į kaukėtus asmenis prasiskverbia ir rasinės neapykantos bei išankstinių nuostatų stereotipai. Ilgą laiką kaukės asocijavosi su ekstremizmu, kriminaliniais elementais, nesaugumu, tad pakeisti jų semantiką – nelengva užduotis. Mada, siūlydama originalius sprendimus ir patrauklius modelius, ženkliai prie to prisidėjo. Taip po truputį kaukės tampa bendruomeniškumo, sąmoningumo, atsakomybės ir rūpesčio simboliu.

PASLAPTIES ŠYDAS

Rekomendacinis, o vėliau ir privalomas kaukių dėvėjimas buvo priimtas labai nevienareikšmiškai. Neilgai trukus pasipylė kalbų apie teises ir laisves, lydimų begalės absurdiškų sąmokslo teorijų. Kaip teigia žymi komunikacijos specialistė Julie Beun, kauke pridengtas veidas maskuoja svarbią tapatybės dalį, penktadaliu apribojama kūno kalba, o ji sudaro net 65 % viso bendravimo. Daugelis mūsų esame linkę tarsi skenuoti neverbalinę komunikaciją – pavyzdžiui, prikąsta lūpa ar kramtomas skruostas net ir menkai įgudusiam kūno kalbos specialistui siunčia signalą apie žmogaus abejones, nepasitikėjimą savimi ar nerimą. Aišku, liko akys, kurias mėgstama laikyti sielos veidrodžiu. Tačiau uždengus du trečdalius veido jų siunčiami signalai tapo sunkiau pagaunami ir suprantami. Žodžius, išraiškas, kurias transliuoja burna ir lūpos, pakeitė kaukės su pieštomis emocijomis arba užrašais „labas“, „aš šypsausi“, „viskas bus gerai“ ir pan. Kaukę galima rinktis pagal nuotaiką, asmenybės charakterį ar pažiūras.

Veidas – labai svarbi tapatybės dalis. Dauguma kasdienių drabužių iš principo mus niveliuoja. Pagalvokime apie džinsus, dalykinius kostiumus ar sportinę aprangą – nematydami veido esame daugmaž vienodi. Puoselėjant originalų ar ekstravagantišką stilių medicininė apsauginė kaukė tampa tikru svetimkūniu, akimirksniu sugriaunančiu kruopščiai kuriamą paveikslą, bet kartu signalizuoja apie žmogaus sąmoningumą, atsakomybę bei rūpestį ne tik savimi, bet ir aplinkiniais. Juk būtent tokio tipo kaukės yra patikimiausios saugantis nuo viruso. O nertos vašeliu ar inkrustuotos deimantais gal ir atrodo efektingai, bet praktinio efekto neteikia. Todėl stiliaus žinovai šiuo klausimu laikosi nuosaikios pozicijos ir nėra linkę smerkti stileivų su vienkartinėmis kaukėmis. Juk puikiai suprantama, kad sveikata – svarbiau nei stilius.

UNIKALUS, KAIP VISI

Iš prigimties žmonės linkę į du kraštutinumus – norą akcentuoti savo individualumą ir kartu siekį priklausyti grupei, būti priimtiems sociumo. Abu poreikiai vienodai svarbūs. Vis tik apribojus vieną jų ta būtinybė tik išauga. Daug kalbama apie neigiamą karantino poveikį psichinei žmonių sveikatai. Dalinis vizualios tapatybės praradimas – taip pat reikšmingas smūgis bendrai savijautai, tad originalios kaukės tapo paklausia preke. Juolab kad išmokta jas siūti įterpiant ir apsauginį sluoksnį. Mados psichologai pastebi, kad originalaus dizaino kaukės kompensuoja apribotos saviraiškos trūkumą ir padeda išreikšti individualumą. Tad jei negalime 100 % skaityti vienas kito kūno kalbos, tikrai galime naudoti kaukes savo stiliui paryškinti.

Be abejonės, kaukės mus apriboja, varžo išraiškas, mimiką, slopina balso intonacijas. Neilgai trukus moterys pastebėjo paralelę, kad jas nusimesti tolygu palengvėjimui nusisegus liemenėlę ar nusispyrus aukštakulnius. Bet vėlgi tai – tik įpročio reikalas, kuris palaipsniui, bet užtikrintai formuojasi. Jau dabar išeinant iš namų be kaukės galvoje užsidega raudona lemputė, lyg pamiršus raktus ar mobilųjį telefoną. Modelių įvairovė atliepia net ekstravagantiškus gatvės subkultūrų atstovų poreikius.

Šiandieną kaukės tampa padoraus, mandagaus, kultūringo elgesio norma ir tam tikru solidarumo simboliu. Jos neabejotinai papildys įprastų kasdienių mūsų aksesuarų asortimentą. Kaip ir prie kiekvienos naujovės, prie jų teks priprasti, atrasti savitą santykį ir prisitaikyti pagal save. Netolimoje ateityje pasirodys dizainerių ir mados namų kuriamos išmaniosios kaukės, kurios ne tik originaliai atrodys, bet ir puikiai saugos nuo plintančių negandų, siųs perspėjimus apie įtartinus kontaktus. Tikėkimės, kad šį virusą įveiksime sėkmingai, tačiau yra dar tūkstančiai kitų, su kuriais gyvensime ateityje. Vadinasi, teks išmokti įdėmiau įsižiūrėti į akis, labiau stebėti judesius, o ne išraiškas ir įvaldyti naują kaukių dėvėjimo kuriamą etiketą.

Straipsnis publikuotas žurnale MOTERIS 2021/03