Antrus metus iš eilės Vilniaus dailės akademija mokslo metus užbaigia grandioziniu „Graduate show“ renginiu, atveriančiu studijų, kūrybinių dirbtuvių ir parodų salių duris bei kviečiančiu susipažinti su naująją kūrėjų karta, įsiliejančia į gyvenimą su inovatyviomis idėjomis ir jaunatviška energija. MOTERS žurnalas tapo mados dizaino katedros diplomantų šou mecenatu ir informaciniu partneriu, siekiančiu prisidėti prie jaunųjų dizainerių kūrybos sklaidos. Kaip ir pernai, absolventų kolekcijos sulaukė itin didelio susidomėjimo. Tad kokia gi ta jaunoji lietuviškos mados karta?

Justė Kubilinskaitė

Foto – Rusnės Šimulynaitės

„Graduate show“ (lietuviškai „baigiamųjų darbų šou“) yra įprastas įvykis pasaulio meno ir dizaino aukštosiose mokyklose. Visuomenei atviras diplomantų darbų pristatymas sulaukia didžiulio susidomėjimo. Jo metu atrandami jaunieji talentai, apčiuopiamos naujosios kūrėjų kartos kūrybinės tendencijos, problematika, kuri juos inspiruoja ir tampa meninių idėjų katalizatoriumi. Vilniaus dailės akademija pelnytai įsirašo į prestižinių meno akademijų gretas ir ketindama perimti gerąsias praktikas siekia šį renginį paversti kasmete tradicija. Rašau šį straipsnį ne tik kaip mados apžvalgininkė ir žurnalo mados redaktorė. Esu VDA mados dizaino katedros docentė, jau penkerius metus prisidedanti prie jaunosios kartos kūrėjų ugdymo bei diplominių darbų rengimo. Daugelį kūrybinių procesų žinau ir stebiu iš vidaus. Tai, kas dažnu atveju lieka paraštėse, kaip kūrybinio proceso dalis, yra ne mažiau intriguojantys dalykai nei pats rezultatas – debiutinė drabužių kolekcija, tampanti savita vizitine kortele ir pirmuoju prisistatymu plačiajai publikai. Diplominiai darbai yra vadovo kuruojami studentų meniniai tyrimai individualia, autorių dominančia tema. Bakalauro pakopoje jie yra gana fragmentiški, tačiau idėjine prasme neabejotinai įdomūs, pagrindžiantys jaunųjų dizainerių kūrybinius ieškojimus. Mados dizaino katedra, pradėjusi aktyvią savo evoliuciją sulig pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, palaipsniui formavo ir formuoja lietuviškos mados mokyklos charakterį. Jei pradžioje jis buvo gana vėjavaikiškas, persmelktas nepriklausomybės dvasioje siautėjusių avangardinės mados vėjų, tai su kiekvienu nauju dešimtmečiu brendo ir tvirtėjo. Tad skaičiuojant ketvirtą Mados dizaino katedros dešimtmetį jau galima kalbėti apie tam tikrą brandą ir patirtimi grįstą studijų kokybę. Ši alma mater išugdė visus šiai dienai plačiai žinomus, jau lietuviškos mados klasikais tampančius dizainerius: Juozą Statkevičių, Raminę Piekautaitę, Sandrą Straukaitę, Juliją Janus, Agnę Kuzmickaitę, Giedrių Paulauską ir daugybę kitų. Drąsiai vartoju sąvoką „lietuviškos mados mokykla“, nes stebėdama skirtingų kartų kūrėjus matau jų sėkmę ne tik lokaliame, bet ir tarptautiniame kontekste. Tai liudija mūsuose ugdomų dizainerių kompetencijas ir savitą kūrybinį braižą.

     Šiemet VDA mados dizaino katedra išleido 14 bakalauro studijų pakopos absolventų. Jų darbai buvo eksponuojami ARKOS galerijoje ir diplominių kolekcijų šou „Menų spaustuvėje“. Šis renginys neabejotinai įgauna pagreitį ir ilgainiui galėtų tapti alternatyva kitiems jaunųjų talentų festivaliams. Kokybine ir idėjine prasme kolekcijos įdomios, išbaigtos, liudijančios apie studijų metu įgytas jaunųjų profesionalų žinias. Prisimenant pristatytus darbus ryškėja ir keletas pasikartojančių, jaunąją dizainerių kartą jaudinančių teminių leitmotyvų. 

Griaunantys stereotipus

Apranga, mados ženklai yra svarbūs socialinių rolių bei statuso žymenys, tad nenuostabu, jog tai masina jaunuosius mados kūrėjus ieškoti naujų šių simbolių interpretacijų, dekonstruoti grožio standartus ar griauti stereotipus. Raimedas Latvys drąsiai formuoja savo kūrybinį braižą ir socialinę kritiką įvelka į satyros rūbą. Dizaineris nevengia remtis autentiška patirtimi, taip kurdamas dar įtaigesnį įspūdį. Diplominiame darbe tema „Žmogaus gyvuliškosios prigimties atvaizdavimas mados dizaino kolekcijoje „Metamorfozė“ (darbo vadovas doc. Dainius Bendikas), analizuojama Palangos kurorto poilsiautojų įvaizdžio transformacija, hiperbolizuojant charakteringus tipažus ir ironiškai išryškinant pop kultūros atributų motyvus.

Foto – Tautvydo Stuko / Raimedo Latvio kolekcijos modeliai

     Socialinių rolių sankirta įkvėpė ir Viltę Savickaitę (darbo vadovas doc. D. Bendikas). Pasitelkdama stalo metaforą bei mados ir maisto paraleles, kūrėja apjungia skirtingus vaidmenis, kurie kolekcijoje įgauną vieningą ir menišką įvaizdžių stilistiką. Grafiški, subtiliais rankų darbo elementais išsiskiriantys, kiek teatrališki modeliai signalizuoja apie autentišką ir savitą šios jaunos kūrėjos braižą.  

     Tuo tarpu diplomantė Liepa Kušlikytė savo diplominiame darbe (darbo vadovė doc. Justė Tarvydienė) ieško kūrybinės pirmykščio ir šiuolaikinio žmogaus įvaizdžio sintezės, kurią įtaigiai išreiškia eksperimentinėje drabužių kolekcijoje. Dizainerė svarsto, ar dabarties žmogus sugebėtų išlikti pirmykščio žmogaus sąlygomis. Pati įsijausdama į šį vaidmenį Liepa rinko rastas medžiagas ir eksperimentiniu būdu kūrė naujas modelių konstrukcijas, funkcinius elementus versdama dekoratyviais ir kurdama kiek utopišką, bet estetiškai paveikų įvaizdį.

     Globalios pastarųjų metų pandemijos bei karinių konfliktų sukeltos įtampos provokuoja jaunus kūrėjus ieškoti atsakymų kūryboje. Artūras Astrauskas diplominiame darbe „Eilinė apokalipsė: mada kaip įrankis socialinei kritikai“ (darbo vadovas doc. D. Bendikas) taip pat sprendžia išlikimo ir prisitaikymo klausimus. Savo kolekcijoje dizaineris mados kalba pasakoja apie eilinės apokalipsės konceptą, kuris veikia kaip reakcija į šiuolaikines klimato krizės, karo, perteklinio vartotojiškumo problemas. Dizaineris kūrybiškai gilinosi į transformatyvius modelių konstrukcijų sprendimus inovatyviai praplečiančius drabužių funkcijas.

Foto – Rusnės Šimulynaitės / Artūro Astrausko kolekcijos modeliai

Pirmyn į gamtą!

Gamta bei santykis su ja yra nuolatinė dizainerius inspiruojanti tema. Mados, kaip vienos taršiausių pramonių kontekste, gamtos motyvai tampa tam tikru kūrybiniu prieglobsčiu, padedančiu ieškoti tvarių sprendimų bei harmoningo santykio su aplinka. Tai jautriai atskleidžia diplomantė Karolina Markovska nagrinėjusi miesto ir gamtos sąveika mados dizaino kolekcijoje (darbo vadovė lekt. Rūta Kvaščevičiūtė-Mikalauskė).

     Kartais dizainerių įkvėpimo šaltiniu tampa itin netikėti dalykai, kaip antai pelėsiai. Jų išvaizda ir gyvavimo ciklas inspiravo Livetos Jasmontaitės mados dizaino projektą „Human Mildew“ (darbo vadovė doc. Alevtina Ščepanova). Pelėsių struktūra, koloritas ir charakteris buvo kūrybiškai perteikti per originalias, pačios dizainerės rankų darbo medžiagas. Tokiu būdu nepatrauklus gamtinis procesas įgavo estetišką, elegantiškų kolekcijos modelių išraišką.

     Tvarumas – vienas kertinių šiuolaikinių dizainerių kūrybos principų. Beveik visose diplominėse kolekcijose kreipiamas dėmesys į atsakingą santykį su medžiagomis, atliekomis, ieškoma ilgalaikių, inovatyvių sprendimų. Milda Petrauskaitė gamtos procesus integruoja savo meninėje praktikoje, rezultate sukurdama tvarią, senovinių amatų technikomis išpildytą mados kolekciją „Regenerate“ (darbo vadovė lekt. Justina Semčenkaitė). Dizainerė nagrinėja ryšį tarp archajiškos praeities ir modernių problemų, siekia atsigręžti į praeitį ir pritaikant protėvių išmintį surasti senus atsakymus į naujus klausimus.

     Asmeninė praeitis inspiravo ir Kotryną Kvašytę. Diplominio darbo (vadovė prof.dr. R. Maldutienė) kolekcijos idėjų autorė sėmėsi savo vaikystės piešiniuose. Bendradarbiaudama su tekstilės atliekų tvarkymo įmone ir pasitelkdama eksperimentinius antrinio gaminio perdirbimo metodus dizainerė sukūrė kolekciją, kurioje atgijo jos vaikystėje vaizduoti mados vaizdiniai.  

Foto – Tautvydo Stuko / Kotrynos Kvašytės kolekcijos modeliai

     Vakarė Vareikaitė savo eksperimentinėje mados kolekcijoje BUG (darbo vadovė doc. A. Ščepanova) taip pat nagrinėja antrinio dizaino vaidmenį šiuolaikiniame mados lauke. Originalūs šios dizainerės modeliai gimė juos perkuriant iš dėvėtų drabužių. Tokiu būdu siekiama mažinti tekstilės atliekas ir kūrybiškai žvelgti į nebedėvimus drabužius jiems suteikiant antrą gyvenimą.

Naujasis futurizmas

Ateities perspektyvos ir prognozės yra svarbus nuolatinės mados evoliucijos impulsas. Tad nenuostabu, jog į savarankišką profesinį kelią žengiantys kūrėjai taip pat ieško savų atsakymų į amžiną klausimą – kokia gi bus ta ateities mada? Jaunoji dizainerė Deimantė Jakštytė futuristines tendencijas regi per ateiviškos estetikos prizmę (diplominio darbo vadovė prof. Jolanta Talaikytė). “Svetimas grožis” – eksperimentinė kolekcija, tyrinėjanti belytę nežemiškų būtybių estetiką, integruojant ją į šiuolaikinį mados dizainą. Autorė kviečia įsivaizduoti pasaulį be socialinių stereotipų, kur grožis yra suvokiamas ne per lyčių prizmę, bet per originalumą ir unikalią saviraišką. Šios kolekcijos modeliai kol kas gal ir neras savo vietos gatvės madoje, tačiau neabejotinai pasitarnaus muzikos atlikėjų ar kitų originalaus žanro artistų sceniniams įvaizdžiams. Tuo tarpu Deimantės kurso kolegė Gabija Bronsart kuriant savo diplominio darbo kolekciją (vadovė prof. J. Talaikytė) pasitelkė dirbtinio intelekto ir šiuolaikinių mados dizaino technologijų sintezę. Kūrybiniam procesui įkvėpimo semtasi iš drugelių ekosistemos ir motociklų sporto aprangos. Taip gimė eksperimentinė kolekcija „MotoMorfozė“ apjungianti dinamišką sportinę estetiką ir vakaro aprangos eleganciją.

Kūnas ir siela

Mados dizainas – itin įvairialypis kūrybinės raiškos laukas. Tai puikiai liudija šiųmečių diplomantų kolekcijos. Dalis jų ieškojo gilesnių prasmių, mados ir meno ar ezoterinių praktikų jungčių. Itin vizuali ir efektinga diplomantės Gaudrimės Barboros Driskiūtės kolekcija, kurios pamatu tapo sakralumo raiška ir kūrinio „Saulės giesmė“ interpretacija (darbo vadovė prof.dr. Renata Maldutienė). Dizainerė siekia rasti būdą, kaip šiuolaikiškai kalbėti apie išgyvenamas asmenines religines patirtis ir demonstruoti krikščionišką pasaulėžiūrą mados dizaino kontekste. Tam įtaigiai pasitarnauja viduramžių kūrinyje „Saulės giesmė“ aprašomos šešios gamtos stichijos, kurios autorės įkūnijamos į originalius įvaizdžius, jų kūrybai pasitelkiant įvairias mados dizaino technikas, senų ir naujų medžiagų jungimą.

    Rokas Aidukonis įkvėpimo semiasi magiškame ir mistifikuotame Taro kortų pasaulyje. Šio ateities spėjimo „įrankio“ estetika ir reikšmės kūrybiškai interpretuojamos 6 vyriškų modelių kolekcijoje  „What’s in your cards?“ (darbo vadovė doc. J. Tarvydienė). Simbolika ir užkoduotos prasmės yra svarbi šio dizainerio kūrybinio braižo dalis. Rokas siekia, kad drabužiai būtų ne tik estetiškai efektingi, bet ir kuriantys tam tikrus „vaidmenis“, padedantys dėvinčiajam per įvaizdį išreikšti savo asmenybę. 

     Ne ką mažiau įdomus ir dizainerės Aurėjos Auksės Asimontaitės diplominis darbas nagrinėjantis sinestezijos reiškinį (t.y. nevalingas dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš tų pojūčių jutimo organą pvz. garso matymas) ir galimas jo apraiškas mados dizaino kolekcijoje (darbo vadovė lekt. Evelina Dragūnienė). Jaunoji kūrėja šiuolaikinėje madoje pasigenda gilesnio ryšio su vartotoju, kalba apie emocinių ir jutiminių aspektų stygių. Kurdama diplominę kolekciją autorė siekia užpildyti šias spragas, tam pasitelkdama sinestezinius elementus, įkvėptus M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių. Šis jautrus ir inovatyvus kūrybinis metodas įgalino Aurėją sukurti originalią proginių modelių kolekciją. Sinestezijos fenomeno pagalba dizainerė atranda savitą būdą kaip muzika gali praturtinti mados dizainą ir suteikti  transformacinį potencialą šioje srityje.

Straipsnis publikuotas žurnale MOTERIS / 2024 spalis