Pakalbėkime apie spalvas. Dažnai girdime minint kone ezoterinį jų poveikį savijautai ir nuotaikai, suformuluotas net specifinis spalvų psichologijos terminas. Tačiau už viso to slypi ir daugybė tiesiog istoriškai susiformavusių stereotipų. Juoda – viena labiausiai mistifikuotų ir daugiausiai įvairiai simboliais apipintų spalvų. Su ja siejamas gedulas, juodoji magija, paslaptingumas, tamsiosios jėgos ir kt. Visgi atmeskime istorinius mitus ir pažvelkime, kaip šios spalvos suvokimas keitėsi XX a. ir kokį reikšmių bagažą ji yra sukaupusi šiandien.

Nors Vakaruose vis dar įprasta į laidotuves vykti pasipuošus juodai, gedulas nebėra tas reiškinys, su kuriuo ši spalva asocijuojasi labiausiai. Už tai savotiškai turime būti dėkingi ilgai valdžiusiai britų karalienei Viktorijai, netrumpą to valdymo laiką našlavusiai. Nuolat vilkėdama juodus apdarus monarchė pripratino prie jų britus ir taip ši spalva tapo būdinga netgi kasdienei aprangai.

Šiuolaikiniams žmonėms juoda spalva asocijuojasi ir su elegancija, kūrybiškumu, intelektu. Apie pastarąją sąsają verta pakalbėti kiek plačiau. Šiuo atveju nuopelnai tenka bitnikų subkultūrai. Tai – 1950–60 m. gyvavęs menininkų, intelektualų, mąstytojų ratas, propagavęs antimaterializmo idėjas, kritikavęs Vakarų visuomenę, žavėjęsis poezija bei filosofija ir demonstratyviai ignoravęs tuometę madą. Bitnikai rengėsi itin paprastai, o juodi golfai, beretės, tamsūs akiniai ir jūreiviško stiliaus palaidinės tapo lyg savita jų uniforma. Taip prilipo viena iš juodai spalvai būdingų etikečių – esą tai intelektualų spalva.

Išties galima rasti gausybę žymių asmenybių, be galo mėgusių ar ir tebemėgstančių juodą spalvą. Coco Chanel – viena jų. Ir jai turime dėkoti už moteriškos elegancijos etalonu laikomą mažą juodą suknelę, kurią, beje, žymioji dizainerė sukūrė stebėdama tarnaičių aprangą. Ši buvo patogi, nevaržanti judesių, praktiška, tad atsisakiusi nereikalingų detalių (prisegamos baltos prijuostės ir apykaklės) Chanel sukūrė pirmą žaibiškai išpopuliarėjusios juodos suknutės modelį.

Visgi tikrasis šio drabužio triumfo kaltininkas – ir vėl Holivudas. Legendinis filmas „Pusryčiai pas Tiffany“ su žavingąja pagrindinio vaidmens aktore Audrey Hepburn išties suviliojo juodąja mados magija. O pačią įsimintiną suknelę, vėliau tapusia absoliučia klasika, sukūrė neprilygstamasis Hubertas de Givenchy.

Yra vienas dalykas, kuris jungia visus straipsnyje minimus drabužius – tai jų nepavaldumas madai. Tendencijos keičia viena kitą, o šie garderobo elementai lieka nepakeičiami. Dėl šios priežasties jie vis įtraukiami ir į vadinamąsias spintos kapsules. Negana to, visi jie absoliučiai dera su bet kokiomis mados naujienomis. Ir kiekviena karta šiuos drabužius interpretuoja bei adaptuoja savitai, tuo ir toliau perduodama vienokią ar kitokią žinutę.

(ištrauka iš MOTERIS / 2021-08 žurnale publikuoto straipsnio).