Balti marškinėliai

Jų istorija taip pat įdomi, o išpopuliarėjimas sietinas su tais pačiais Holivudo filmais ir jau minėtais žaviaisiais blogiukais. Balti marškinėliai ilgą laiką tūnojo apatinių drabužių lentynoje. Situacija ėmė kisti vėlgi po Antrojo pasaulinio karo, nors jau tuo metu besiilsinčių JAV jūreivių, vilkinčių vadinamuosius T formos marškinėlius, nuotraukos kaitindavo merginų fantaziją, o kare nedalyvavę vaikinai ėmė imituoti šį įvaizdį. Vėliaukino filmų herojai vis dažniau pasirodydavo vilkintys neperskiriamu džinsų ir baltų marškinėlių deriniu. Devintajame XX a. dešimtmetyje šie marškinėliai pakeitė marškinius ir buvo pradėti vilkėti po dalykiniais ar laisvalaikio stiliaus kostiumais.

Vis tik svarbiausias komunikacinis baltų marškinėlių aspektas yra kaip galimų manifestacijų forma. Būtent ant tokios spalvos marškinėlių pasirodė pirmi užrašai, šūkiai, piešiniai. Čia ir vėl daug prisidėjo pankų subkultūra, kurios atstovai daugelį aprangos elementų transformuodavo DIY (angl. do it yourself, arba pasidaryk pats)principu. Baltos spalvos marškinėliai tapo politinių pareiškimų, reklamos, saviraiškos priemone. 1980–1990 m. įsivyravus logomanijostendencijai, logotipais marginti marškinėliai tapo pigia mėgstamų mados ženklų propagavimo priemone. Panašiu metu suklestėjo MTV muzikos klipų kanalas ir daugybė populiarių to meto grupių gamindavo savo atvaizdais ar albumų viršeliais puoštus marškinėlius, kuriuos fanai išgraibstydavo lyg karštas bandeles. Šiuolaikiniame garderobe balti marškinėliai simbolizuojanuosaikumą ir kartu pasitikėjimą savimi. Jie minimalistiški, universalūs – juk yra aibė jų dėvėjimo būdų ir derinių, o būtent tai ir nulemia marškinėlių charakterį bei siunčiamą žinutę.

Odinė striukė

Šis garderobo elementas vienas labiausiai siejamų su maištingumu, drąsa, polinkiu į iššūkius, pasitikėjimu savimi ir kietumu. Griežto stiliaus odinė striukė akimirksniu suteikia jėgos pojūtį. Taip yra todėl, kad šis drabužis per XX a. įgavo nemažai simbolinių reikšmių ir visiems suprantamą charakterį. Žvelgiant istoriškai, ir odinių striukių atveju matyti akivaizdžios sąsajos su darbo apranga bei aviatorių uniforma. Odinė ekipuotė buvo patogi dėl atsparumo oro sąlygoms ir ilgaamžiškumo. Po karo šios savybės sugundė pirmuosius baikerius. Jie savo aistrą motociklams, lygindami save su riteriais, tamsos raiteliais, o motociklus – su eikliais žirgais, kone mistifikavo. Tad nenuostabu, jog ir apranga tarsi įgijo magiškų galių.

1953 m. pasirodė filmas „The wild one“ („Laukinis“). Jame vaidinęs kultinis aktorius Marlonas Brando įkūnijo maištingą odinę striukę vilkintį jaunuolį, tapusį ištisos kartos simboliu. Jo įvaizdis tapo ne tik tam tikra uniforma bei įtvirtino maištingo, normas laužančio jaunimo stereotipą. O kur maištas, ten ir roko muzika: odinės striukės ilgą laiką buvo neatsiejama rokerių įvaizdžio dalimi ir ypač puoselėtos, dabintos muzikos grupių simbolika. Kiek vėliau įvairiai dekoruotas odines striukes pamėgo ir pankai.

Visi šie epizodai per keletą dešimtmečių suformavo aiškią juodos odinės striukės simboliką, kuri bet kokiam deriniui suteikia jaunatviško maištingumo. Tokie drabužiai visada tampa tam tikrais pareiškimais. Kartu tai ir įdomus reiškinys, kaip masinė visuomenė pamažu perėmė marginalais laikytųjų aprangą. Nenuostabu, kad XXI a. nebeturime tokių ryškių gatvės subkultūrų kaip prieš, tarkime, 50 metų.

(ištrauka iš MOTERIS / 2021-08 žurnale publikuoto straipsnio)

Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.