Mados ir simbolikos ryšys – senas, kaip pati aprangos istorija. Simboliai žymėjo visuomeninį statusą, profesiją, amžių ar šeimyninę padėtį. Tai ne tik universali, plačiai suprantama ženklų kalba, kurią žmonija įgudo efektyviai išnaudoti, bet ir įtaigi manipuliacijų priemonė.

Vėliavą į rankas
Patriotinė stilistika – Antrojo pasaulinio karo metų padarinys, kurio pėdsakus galima atsekti dar Prancūzijos revoliucijos laikais. Karo metais, kaip pasipriešinimą nacistinės Vokietijos agresijai, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV bei kitų valstybių pilietės naudojo madą ir rinkosi savo šalies vėliavos spalvų derinius (dominavo raudona, mėlyna ir balta), kurie palaikė kovingą dvasią. Vėliavos spalvų simbolika ir užrašo galia – įtaigūs mados arsenalo ginklai, padedantys išreikšti poziciją ir vienytis. Karas Ukrainoje vėl aktualizavo madą, kaip lengvai pasiekiamą, vizualią manifesto priemonę. Socialinių tinklų srautas mirga Ukrainos vėliavos deriniais (“blue yellow is the new black“, skelbia įtakingų mados žurnalų antraštės). Kartais tai sugraudina iki ašarų, o kai kada atrodo erzinančiai spekuliatyvu ir savanaudiška. Dizaineriai aktyviai integruoja mėlynai geltonus derinius naujausiose rudens/žiemos kolekcijose. Šie, tikėtina, sukurti paskutinę akimirką, reaguojant į karinę situaciją bei visuomenės spaudimą. Visi kviestiniai BALENCIAGA šou svečiai (tame tarpe milijonines auditorijas turintys influenceriai) po pristatymo išėjo su ukrainiečių vėliavos marškinėliais. Skamba ciniškai, bet palaikyti Ukrainą tapo madinga net nežinančių kur randasi ši šalis tarpe. Ir gerai, tik svarbiausia, kad tai neapsiribotų vien paviršine estetika. Šiuolaikinė mada išsiilgusi prasmės jausmo, kurį bent dalinai patenkina pelno už parduotus modelius aukojimas barbariškai užpultai Ukrainai bei Rusijos rinkos boikotas. Ir šia prasme mada ne tik atspindi visuomenės aktualijas, bet ir vienija pasaulį.


Duoki ženklą!
Rusijos agresija ir karas Ukrainoje formuoja naujus simbolius, kurie tampa patogiais įrankiais manipuliacijoms. Visų pirma dėmesį patraukia naujoji rusiška „zvastika“ – Z raidė simbolizuojanti sutrumpintą šūkį „už pergalę“ (за победy) bei žyminti Vakarus (Запад) kaip pagrindinį taikinį. Naujasis ženklas agresoriaus komunikacijoje prigijo žaibiškai. Lengvai atpažįstamu simboliu puikuojasi Rusijos atletai, vaikai ir senoliai gyva grandine formuoja Z siluetus dronų nuotraukoms ir pan. Mados bendruomenė aršiai pasmerkė rusiškojo ELLE kovo numerio viršelį, kurio pagrindinė antraštė skambėjo taip: “Поколение Z – make the world great again“ (išvertus „Z karta – paverskime pasaulį vėl didingu“). Žinoma, žurnalo viršelis buvo sukurtas anksčiau nei prasidėjo karas (beje ELLE bei kiti žymūs tarptautiniai mados žurnalai nusprendė trauktis iš Rusijos rinkos), tačiau antraštė mininti Z kartą privertė susimąstyti apie žodžių žaismą ir naujai gimstančias prasmes. Ar galėsime ir toliau dabartinį jaunimą vadinti Z karta? Juk susiformavusios neigiamos Z raidės asociacijos taip paprastai neišnyks. Jaunoji generacija apie karą sužino iš TikTok’o, beje gana aktyviai “šviečiančio“ jaunuomenę jiems suprantama kalba ir forma. Sparčiai auganti ir vis labiau įsitvirtinanti visuomenės grupė ilgainiui formuos ateities paveikslą. Todėl tokia konotacija su pastarojo laiko aktualijomis išties pavojinga, o Rusijos atveju net programuojanti. Sociologai studijuojantys kartas pradžioje siūlė šią amžiaus grupę vadinti I-Generation (logiškai siejant su neabejotina “Apple“ technologijų įtaka jaunimui) arba Post-Millenials. Šiandieniniame kontekste tai skamba gerokai tiksliau ir priimtiniau.

Simbolinis žymėjimas, kurį aktyviai išnaudoja agresoriai bei jų propaganda – klastingas dalykas, pasąmonėje formuojantis naujas asociatyvias jungtis. Todėl labai svarbu aiškiai atsiriboti nuo pavojingų paralelių. Bet kokie “sutapimai“ šiandien nebeatrodo atsitiktiniai ir siunčia aiškią žinutę. Daug diskusijų sukėlė ir prestižinio prabangos prekių ženklo „Louis Vuitton“ juvelyrikos reklaminėje kampanija. Z motyvus primenančia L ir V raidžių kombinacija puoštos apyrankės sukurtos daugiau nei prieš metus, bet „Instagram“ sraute nuotraukos pasirodė jau karo įkarštyje. Glamūrizuota Z simbolika sukėlė vartotojų pasipiktinimą. Buvo prisiminta ir gana pasyvi šio ženklo pozicija traukimosi iš Rusijos rinkos klausimu. Vartotojų sąmoningumas ir vertybinis stuburas karo kontekste akivaizdžiai sustiprėjo. Svarbu, kad tai taptų ilgalaike tendencija, o ne trumpalaike mada.
Uniforma
Karas ir mada. Atrodytų du absoliučiai skirtingi poliai. Ir vis tik, dėl nuolatinio aprangos sąlyčio su žmogumi, ilgainiui išsivystė tam tikras santykis. XX a. karai paskatino moterų emancipaciją ir jų aprangos “vyriškėjimą“, buvo adaptuotos darbo uniformos, kelnės tapo norma, moterys sau pritaikė į frontą išėjusių vyrų drabužius (iš čia stipri pečių linija sukurianti galios įspūdį). Pokario laikotarpiu militaristinis stilius per karo veteranų aprangą persismelkė į kasdienę madą (kamufliažas, kerzai, milinių interpretacijos, etc.). Mada – visuomenės veidrodis ir akylesnė akis pastebės, kad kaskart pasaulyje įsiplieskus kariniams konfliktams, neramumams, globalioms grėsmėms ir krizėms dizaineriai imasi militaristinio stiliaus interpretacijų. Jų buvo gausu per praeitus porą metų (prisiminkime, juk ir pandemija buvo lyginama su karo stoviu), aktualumas neblės ir ateinantį sezoną. Uniforma – ko ne labiausiai unifikuojantis aprangos elementas, turintis aiškią ženklų sistemą ir įpareigojantis ją vilkintį elgtis pagal tam tikras taisykles bei nuostatas. Militaristinio stiliaus užuominos šiandieninėje madoje kaip niekad aktualios. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo ryškiu Vakarų pasaulio lyderiu. Jo retorika, elgesys ir įvaizdis formuoja naują politikos herojaus įvaizdį ir užkelia kartelę kitų šalių politikams. Juokaujama, kad šiandien jis – geidžiamiausias prezidentas, kurį neabejotinai išrinktų net JAV rinkėjai. Pasaulio žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga jo vaizdo įrašais bei nuotraukomis vilkint chaki marškinėlius bei armijos stiliaus kelnes (tai vadinamasis „war-room“ arba karinio štabo įvaizdis). Taip V. Zelenskis siunčia žinutę, kad pats asmeniškai aktyviai dalyvauja krašto gynyboje, neiškelia savęs aukščiau kitų komandos narių ir savo tautiečiams kuria patikimo, drąsaus vado įspūdį. Panašu, kad šiuo atveju Ukraina ėmė diktuoti madas ir net Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (turintis šimtus tobulai sukirptų kostiumų ir net atostogų pabrėžtinai elegantiškas ir tvarkingas) neatsispyrė pagundai pasipuikuoti kelių dienų barzda bei specialiųjų oro operacijų būrio emblema pažymėtu džemperiu. Neformali fotografo Sozig de la Moisonire nuotrauka akimirksniu paplito socialinėje medijoje. Eiliniams prancūzams šis pokytis patiko, tačiau tuo pat metu žiniasklaidą užliejo priekaištų ir klausimų lavina – ar Macronas kopijuoja Zelenskį? Toks jo įvaizdžio akibrokštas sukėlė diskusijas apie šlubuojančius prezidento reitingus ir paviršutinišką simuliaciją siekiant pagerinti asmeninį įvaizdį.


Manifestas
Mada ir įvaizdis – įtaigi bei akivaizdi manifesto forma. XX a. pradžioje vienos pirmųjų tai išnaudojo sufražistės. Kovotojos už moterų teises aprangą pasitelkė savo idėjų sklaidai. Galima sakyti, kad jos buvo vienos pirmųjų marškinėlių su užrašais pradininkių (pagal to meto madą buvo naudojamos baltos prijuostės, kurios tapo puikia transparanto alternatyva). Įspūdžiui sustiprinti sufražistės pasitelkė ir jau aptartą spalvų simboliką susikurdamos savo idėjinio judėjimo vėliavą, kurioje violetinė spalva simbolizavo orumą, balta – grynumą, o žalia – viltį. Simbolinių spalvų kaspinų kokarda ilgainiui tapo ir vėliau išpopuliarėjusių agitacinių ženklelių prototipu. Manifesto galią aprangoje puikiai suprato ir XX a. antros pusės subkultūros. Protesto dvasia aršiai reiškėsi pankų pamėgtuose marškinėliuose su užrašais. Šiandien net įprastomis aplinkybėmis nepadorus posakis gali akimirksniu tapti vienijančiu šūkiu. Kaip nutiko su bebaimių Ukrainos pasienio kareivių radijo ryšiu ištarta fraze, nurodančia rusų karininiam laivui aiškią kryptį. Atsakymas į grasinimą susidoroti žaibiškai tapo simboline šio karo grotažyme, kuri telkia interneto partizanus jų informacinėje kovoje socialiniuose tinkluose. Nenuostabu, kad užrašas be jokios cenzūros kartojamas žiniasklaidoje, puošia patriotinius marškinėlius ir jau tapo į istoriją įrašytu simboliu.
Straipsnis publikuotas MOTERS žurnale 2022 gegužės nr.
Publikuoti ir cituoti galima tik nurodant autorystę. Visos teisės saugomos įstatymo numatyta tvarka.






